Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3824 PAVADINIMAS: BsTB 8 397-235 Pasaka AT 325 [Apie Joną ir jo sūnų] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Jonas turėjo sūnų, kurį norėjo išmokyti būti vagimi. Girioje trobelėje vyras rado seną moterį, kurios sūnus buvo vagis ir raganius. Šis sutiko mokyti su sąlyga: jeigu po metų tėvas pažins sūnų, mokslas nieko nekainuos, o jeigu nepažins - turės sumokėti. Žmogelis patarė tėvui, kaip atpažinti sūnų - jis atpažino. Einant namo, jie pamatė atvažiuojantį poną. Sūnus pasivertė šunimi, kurį ponas nupirko. Ponui pavažiavus, šuo iššoko per langą - sūnus grįžo pas tėvą. Prieš prekymetį (jomarką) sūnus pasivertė arkliu ir liepė tėvui, pardavus arklį, nuimti kamanas. Tėvas pardavė sūnaus mokytojui arklį su kamanomis. Arklys paprašė mergos nuimti kamanas. Kai ji nuėmė, arklys pavirto vieversiu. Mokytojas, pajutęs, kad mokinio nėra, puolė vytis. Ties ežeru mokinys pasivertė ešeriu, mokytojas - lydeka. Ešerys iššoko ant kranto ir virto grūdais, lydeka virto gaidžiu. Kviečiai pavirto lape ir sudraskė gaidį. Sūnus grįžo pas tėvą ir apgaudinėjo žmones. TURINYS: [Apie Joną ir jo sūnų] Rankraštinė versija [Apie Joną ir jo sūnų]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 325, Burtininkas ir jo mokinys, [151; 21] Atgal |