Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3849 PAVADINIMAS: BsTB 8 426-254 Pasaka AT 465A [Strielčius ir Marisenka] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Karalius turėjo medžiotoją. Jis pamatė atlekiančius tris karvelius, kurie pavirto panomis. Jos nusirengė ir nuėjo maudytis, medžiotojas pavogė jų drabužius. Merginos kalbėjo, kaip atsilygins už drabužius. Medžiotojas atidavė drabužius, viena mergina nusekė paskui jį į dvarą. Kai karalius pamatė merginą, nusprendė medžiotojui jos neduoti ir išsiuntė jį atnešti tai, ko nėra karalystėje. Girioje vyras užėjo į trobelę. Ten jis rado moterį ir Marisenką. Mergina liepė vyrui vilkti vadeles, tik uždraudė pažiūrėti atgal. Karalius pamatė, kad vyras atvelka ugnį ir liepė nuvilkti atgal. Medžiotojas nusivedė Marisenką pas karalių. Kai šis pamatė dar gražesnę merginą, atėmė ją. Karalius pasakė, kad atiduos merginą, jeigu vyras pamaitins visą kariuomenę. Vyrai pradėjo valgyti, krito negyvi. Karalius norėjo nukirsti medžiotojui galvą, bet kalavijas nukirto jam. Medžiotojas su Marisenka liko karaliauti. TURINYS: [Strielčius ir Marisenka] Rankraštinė versija [Strielčius ir Marisenka]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 465 A, Užduotis parnešti nežinia ką, [28; 13] Atgal |