Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3900 PAVADINIMAS: BsTB 8 476-278 Pasaka AT 1536A [Ancas per berną] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Buvo sunkūs metai. Bernas Ancas prašė darbo pas turtingą ūkininką, bet šis nepriėmė. Jį priėmė vargšas ūkininkas. Bernas supjovė šiaudus (akselį), sukrovė į maišus ir nunešė į malūną. Ten jis apkeitė savo maišus į maišus su grūdais. Namo jis parsivežė miltus, išsikepė duonos. Turtingas ūkininkas turėjo bulių. Ancas nušovė jį. Kaimynas atvežė bernui nulupti buliui odą. Ancas atidavė odą, jam liko mėsa. Turtingojo mergaitė atėjo pas vargšą. Tas davė jai mėsos ir duonos. Turtingasis ūkininkas, sužinojęs apie tai, paslėpė motiną skrynioje ir nuvežė į vargšo namus pasiklausyti. Ancas užmušė moterį. Bernas pasisiūlė ją palaidoti. Vakare bernas, išpjovęs visas avis, pastatė numirėlę prie tvarto durų ir padavė į rankas dalgį. Kaimynas, persigandęs, nubėgo pas neturtingąjį skųstis. Ancas pasisiūlė ją užkasti. Vakare jis pastatė numirėlę kaimyno priemenėje. Kaimynas su žmona iš baimės užbėgo laiptais ant aukšto. Ancas lipo laiptais į viršų. Kai jie išgirdo žingsnius, iš baimės iššoko ir užsimušė. Ryte bernas visus užkasė. Ancas vedė kaimyno mergaitę ir turtingai gyveno. TURINYS: [Ancas per berną] Rankraštinė versija [Ancas per berną]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1536 A, Moteris skrynioje, [101; 12] Atgal |