Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=3901 PAVADINIMAS: BsTB 8 480-280 Pasaka AT 301B [Meškaausis, Kalnavertis, Šaldgeležis] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 8 tomas Ožkabalių pasakos ir sakmės. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001.
Knygoje skelbiama medžiaga iš stambaus rankraštinio pasakų ir sakmių rinkinio, priklausančio Lietuvių mokslo draugijos fondui ir laikomo Lietuvių tautosakos rankraštyne. Tai didžiausios apimties pasakojamosios tautosakos tekstų pluoštas, atsiradęs per J. Basanavičiaus organizuotą pasakų rinkimo vajų XIX–XX amžių sandūroje ir likęs nepaskelbtas. Jame esančią medžiagą sukaupė, kaip ir dalį „Lietuviškų pasakų įvairių“ trečio tomo ir visą ketvirtą tomą, Jono brolis Vincas Basanavičius. Knygoje skaitytojams pateikiama 280 pasakų ir sakmių, užrašytų 1901–1906 m. (vienas tekstas – 1894 m.). Beveik visa medžiaga rinkta Ožkabaliuose – brolių Basanavičių gimtinėje, tik keliolika tekstų užrašyta gretimame Bartninkų kaime. Didžiąją medžiagos dalį – 205 vienetus – sudaro pasakos, daugiau kaip pusė jų – stebuklinės pasakos. Užrašytos 63 senaisiais tikėjimais pagrįstos sakmės. Greta populiarių siužetų pasakų ir sakmių į rinkinį pateko ir gana retų kūrinių. Vienas kitas tekstas galėjo būti žinomas ne iš žodinės tradicijos, o tiesiog išverstas iš rašytinio šaltinio.
Leonardas Sauka knygos įvade „Užsigulėjęs Ožkabalių pasakojamosios tautosakos rinkinys“ įvertina šio nepelnytai rankraštyne užsigulėjusio rinkinio medžiagą, apibendrintai pabrėždamas, kad ji „ praplės skaitytojų supratimą apie Ožkabalių apylinkėse gyvavusį pasakojimo meną, suteiks ne vieną smagią akimirką pasigėrėti gražiais kūriniais“.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ aštuntą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė Kostas Aleksynas. Paaiškinimus parašė, tekstų rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Edita Korzonaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Ponas turėjo daug bičių. Kas naktį pradingdavo po vieną avilį. Ponas nusiuntė tarną saugoti. Šis įlindo į avilį, kurį į urvą nusinešė meška. Ji neleido vyrui išeiti, jie susilaukė sūnaus Meškaausio Jono. Užaugęs sūnus nurideno akmenį, tėvas grįžo pas poną, Meškaausis Jonas išėjo į pasaulį. Jis sutiko Kalnavertį ir Šaldgeležį. Jie nuėjo į dvarą, pilną gyvulių. Iš pradžių Kalnavertis, paskui Šaldgeležis liko virti valgio iš papjauto jaučio. Atėjęs barzdotas senis Olabarzdis jiems išpjovė diržus. Meškaausis Jonas įveikė senį, tačiau šis pabėgo. Vyrai rado šliaužimo pėdsaką (šliūžę), rado skylę po krosnimi. Vyrai nukalė grandinę, padarė lopšį, kuriuo Meškaausis Jonas nusileido žemyn. Jis užmušė senį. Vyrai ištraukė panas, Meškaausį Joną paliko. Jis rado lizdą su grifo vaikais. Vyras apsaugojo juos nuo lietaus, grifas išnešė jį į paviršių. Grįžęs Meškaausis Jonas sumušė vyrus, vedė ir gyveno tame dvare. TURINYS: [Meškaausis, Kalnavertis, Šaldgeležis] Rankraštinė versija [Meškaausis, Kalnavertis, Šaldgeležis]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 301 B, Stipruolis ir jo bendrakeleiviai, [208; 32] Atgal |