Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4040 PAVADINIMAS: BsTB 11 228-I Laidotuvių rauda [Motina apraudoja mirusią dukterį I] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002
Į šį tomą sudėti J. Basanavičiaus sukaupti tautosakos pluoštai, nepatekę į stambiąsias jo rengtas knygas. Kai kas buvo paskelbta periodiniuose leidiniuose ar sudėta į nedidelę knygelę, o dalis kūrinių mūsų laikus pasiekė rankraštynuose.
Dainos užrašytos įvairiais laikotarpiais – vienos tuomet, kai J. Basanavičius dar buvo gimnazistas (1866–1867), kitos – jau po daugiau kaip 40 metų (1909), kai jis, Lietuvių mokslo draugijai parūpinęs fonografą, vėl pasišovė užrašinėti dainas. Nepaprastos vertės yra „Lietuvių raudos“, spaudoje pirmąsyk paskelbtos 1926 m. Dauguma jų užrašyta Dzūkijoje, be to, pateikiama aukštaitiškų (užrašytų XIX a. viduryje) ir suvalkietiškų variantų. Į knygą pateko ir liaudies prozos kūrinių. Skyrius „Pasakojimai bei anekdotai apie kun. Antaną Strazdą“ – vienas iš ryškiausių tautosakos tekstų pluošų, skirtų neeilinei asmenybei. Tome paskelbta daugiau kaip pusketvirto šimto mįslių, pluošteliai patarlių, gamtos pamėgdžiojimų, senovinis žaidimas. J. Basanavičius kaupė prietarus, burtus, tikėjimus – jų pateko ir į šį tomą. Knygutėje „Medega mūsų tautiškai vaistinykystai“ (1898), kuria užbaigiamas šis „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tomas, jis paskelbė turėtą liaudišką medžiagą apie ligas: jų pavadinimus, požymius, kilmės aiškinimus, gydymą. Tikroviški pastebėjimai, racionalūs aiškinimai čia susipynę su fantastiniais samprotavimais. Tai reikšmingas šaltinis tiriant lietuvių liaudies mediciną.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ vienuoliktą tomą parengė Kostas Aleksynas ir Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė, dr. Aelita Kensminienė, doktorantė Nijolė Kazlauskienė, Jurga Dambrauskaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Motina rauda mirusios dukters. Ragina ištarti nors žodelį, keltis nuo liepos lentelės. Gal ji nemokėjo sunkioj ligelėj kiloti, sunkiais darbeliais vargino. Galvojo motinėlė, kad užsiaugins užvadėlę, sukraus kraitelį, išleis su pulkeliu, su muzikėlėm, o dabar išleis su skaudžiais žodeliais, gailiom ašarėlėm. Atėjo šiltas pavasaris, išsprogo medeliai, sužydėjo žiedeliai, sulėkė visos gegužėlės ir iškukavo dukrelę. Ragina keltis, pasisveikinti su susirinkusiomis draugėmis. Jau sugydo raibi gaideliai, jau laikas rengtis į bažnytėlę. Dukrelės nameliai bus be vario durelių, be stiklo langelių, nematys aušrelės auštant, saulelės tekant, nematys giedrių dienelių. TURINYS: [Motina apraudoja mirusią dukterį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA | RAUDOS | LAIDOTUVIŲ RAUDOS MOKSLINIS KOMENTARAS Motina rauda mirusios dukters. Vieni motyvai būdingi daugeliui raudų (pvz., velionės žadinimas, kalbinimas, teiravimasis, kuo neįtiko, kada parkeliaus, ir pan.), kiti – jaunai merginai mirus (manyta išleisti su kraičiu, su muzikėlėm), treti – susiję su apeiga (atnešamas karstas, laikas į šventą bažnytėlę). Atgal |