Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4145 PAVADINIMAS: BsTB 7 126-3 Pasaka AT 332 [Mirtis kūma] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 7 tomas Čia skelbiami 827 tautosakos kūriniai iš leidinio „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998“. Tai J. Basanavičiaus knygos „Iš gyvenimo lietuviškų vėlių ir velnių. Surinko dr. Jonas Basanavičius (1903)“ naujas leidimas.
Skelbiama tautosaka apie vėles ir pomirtinį gyvenimą: pasakos (84), sakmės ir padavimai (656), pasakojimai (10), oracija (1), malda (1), rauda (1), giesmės (2), posakiai (5), tikėjimai (39), liaudies medicina (4). Tautosaką užrašė Vilius Kalvaitis (562 tekstai), Vincas Basanavičius, Jurgis Kazakevičius, Kostas Stiklius, Juozas Kovas ir kt. Kai kas paimta iš Adomo Liudviko Jucevičiaus, Augusto Schleicherio, Augusto Leskieno, Karlio Brugmano ir kitų publikacijų.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Lina Būgienė, dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Radvilė Racėnaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė, dokt. Nijolė Kazlauskienė, Irena Žilienė, Jurga Dambrauskitė 2008 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Niekas nenori krikštyti neturtingų žmonių kūdikio. Žmogus pakviečia kūmais pirmą sutiktąjį vyrą ir pirmą sutiktąją moterį. Ši pasirodo esanti giltinė. Ji žmogui suteikia galimybę būti gydytoju ir įspėja: kai matys ją stovinčią prie ligonio kojų, šis pasveiks, kai prie galvos - mirs.
Suserga karaliaus dukra, ir gydytojas išvysta giltinę prie karalaitės galvos. Jis padirba sukiojamą lovą. Kai giltinė atsistoja prie ligonės galvos, jis lovą apsuka ir ta atsiduria prie kojų. Karalaitė pasveiksta. Supykusi giltinė nori papjauti gydytoją. Jis įsigyja karstą ir į jį gulasi kniūbščias. Giltinė parodo, kaip reikia atsigulti į karstą, bet pati jame uždaroma ir palaidojama girioje. Po septynių metų piemenys giltinę atkasa ir išlaisvina. Ši atsisėda ant akmens ir laukia atvažiuojančio to paties gydytojo, o sulaukusi jį papjauna. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 332, Mirtis kūma, [71; 70] Atgal |