Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4620 PAVADINIMAS: BsTB 13 99-91 Pasaka AT 157+38 [Apie levą ir jo sūnų] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Liūtas mokė sūnų saugotis žmogaus. Liūtukas išėjo ieškoti žmogaus. Kai jis priėjo prie važiuojančio žmogaus, šis paliko arklius ir nubėgo į krūmus. Arkliai pasakė, kad juos supainiojo žmogus. Artojas, pamatęs, kad ateina liūtukas, paliko jaučius ir pabėgo. Jaučiai pasakė, kad žmogus apkalė juos pagaliais ir jis muša, kad šie klausytų. Girioje liūtukas pamatė žmogų, kertantį ąžuolą. Liūtukas pakvietė žmogų imtis, bet šis atsisakė ir paprašė padėti. Liūtukas įkišo letenas į perskeltą medį, žmogus ištraukė pleištus. Medis suspaudė liūtukui letenas, žmogus primušė jį. Liūtukas grįžo į urvą, sirgo. Liūtukas tėvui pasakė, kad matė žmogų, bet daugiau nenori jo matyti. TURINYS: [Apie levą ir jo sūnų]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE GYVŪNUS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 157, Išmokstama žmogaus bijoti, [42; 3] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 38, Smalsus liūto vaikas, [5] Atgal |