Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=4844 PAVADINIMAS: BsTB 13 153-141 Pasaka AT 315+159* [Motina ir sūnus] PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 13 tomas Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004
Tai pirmoji stambi lietuvių folkloristikos studija. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“. Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga – pasakojamosios tautosakos tekstai, lietuvių kalbos duomenys, tautodailės pavyzdžiai. Antrąją dalį sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų.
Ši knyga – tai J. Basanavičiaus pastangos atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. „Tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“ (Leonardas Sauka).
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Edita Korzonaitė ir dr. Jūratė Šlekonytė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Motina ir sūnus buvo girioje, kai vaikinas rado juostelę, kuria apsijuosė. Paėję toliau, jie rado kardą. Vaikinas paėmė jį. Radę trobelę, jie paprašė senutės nakvynės. Kai parėjo senutės sūnūs - žmogžužiai, norėjo nužudyti vaikiną. Jis paėmė kardą ir žmogžudžiams nukirto galvas, vieno neužmušė - jam tik įkirto. Motina gydė žmogžudį, šis pasiūlė jai tekėti. Žmogžudys pamokė moterį apsimesti sergančia ir nusiųsti sūnų parnešti vilkės, meškos, liūtės pieno. Vaikinas gavo pieno ir po jauniklį. Girioje jis išgirdo triukšmą: vanagas, katinas ir žiurkė nepasidalino mėsos. Vaikinas padalino jiems. Motinai pienas nepadėjo, ji išsiuntė sūnų į žmogžudžių sodą obuolių. Vaikinas sode užmigo, žvėrys saugojo jį. Kai vaikinas prabudo, nužudė žmogžudžius. Motina pasiūlė sūnui išsimaudyti - paslėpė juostelę. Susitarus su žmogžudžiu, motina išlupo sūnui akis, paleido jį bruzgynuose. Vanagas atnešė gydančio vandens, žiurkė ir katinas davė jam kailio - vaikinas galėjo virsti gyvūnais. Jis, pasivertęs gyvūnais, atgavo juostelę. Žvėrys sudraskė žmogžudį, vaikinas prikalė motiną prie sienos. Vaikinas su žvėrimis išėjo į pasaulį. TURINYS: [Motina ir sūnus]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE GYVŪNUS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 315, Nedora sesuo, [120; 95] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 159*, Ginčas dėl briedžio, [1; 40] Atgal |