Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=5219 PAVADINIMAS: BsTB 11 377-2 Pasaka AT 313 H* Apie vieną strielčių ir jo dukterį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 11 tomas Įvairi tautosaka iš rinkinių. Surinko Jonas Basanavičius.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002
Į šį tomą sudėti J. Basanavičiaus sukaupti tautosakos pluoštai, nepatekę į stambiąsias jo rengtas knygas. Kai kas buvo paskelbta periodiniuose leidiniuose ar sudėta į nedidelę knygelę, o dalis kūrinių mūsų laikus pasiekė rankraštynuose.
Dainos užrašytos įvairiais laikotarpiais – vienos tuomet, kai J. Basanavičius dar buvo gimnazistas (1866–1867), kitos – jau po daugiau kaip 40 metų (1909), kai jis, Lietuvių mokslo draugijai parūpinęs fonografą, vėl pasišovė užrašinėti dainas. Nepaprastos vertės yra „Lietuvių raudos“, spaudoje pirmąsyk paskelbtos 1926 m. Dauguma jų užrašyta Dzūkijoje, be to, pateikiama aukštaitiškų (užrašytų XIX a. viduryje) ir suvalkietiškų variantų. Į knygą pateko ir liaudies prozos kūrinių. Skyrius „Pasakojimai bei anekdotai apie kun. Antaną Strazdą“ – vienas iš ryškiausių tautosakos tekstų pluošų, skirtų neeilinei asmenybei. Tome paskelbta daugiau kaip pusketvirto šimto mįslių, pluošteliai patarlių, gamtos pamėgdžiojimų, senovinis žaidimas. J. Basanavičius kaupė prietarus, burtus, tikėjimus – jų pateko ir į šį tomą. Knygutėje „Medega mūsų tautiškai vaistinykystai“ (1898), kuria užbaigiamas šis „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tomas, jis paskelbė turėtą liaudišką medžiagą apie ligas: jų pavadinimus, požymius, kilmės aiškinimus, gydymą. Tikroviški pastebėjimai, racionalūs aiškinimai čia susipynę su fantastiniais samprotavimais. Tai reikšmingas šaltinis tiriant lietuvių liaudies mediciną.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ vienuoliktą tomą parengė Kostas Aleksynas ir Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Dovilė Kulakauskienė, dr. Aelita Kensminienė, doktorantė Nijolė Kazlauskienė, Jurga Dambrauskaitė 2009 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.
ANOTACIJA: Medžiotojas rado miške vaiką, kurį užmigus motinai ant medžio buvo užnešęs paukštis, ir parsinešė namo, galvojo užauginti kartu su savo dukterimi. Namuose buvo virėja, kuri norėjo tą vaiką išvirti. Prisinešė labai daug vandens ir, dukros klausinėjama, prasitarė, kad, kai medžiotojas išeis į mišką, virsianti vaiką. Duktė su tuo vaiku, pasižadėję vienas kito niekada nepamesti, pabėgo į girią. Virėja, kuri iš tikrųjų buvo ragana, išsiuntė tarnus ieškoti vaikų, bet tie vis pasiversdavo kokiais nors daiktais (kupstu ir rykšte, bažnyčia ir altoriumi) ir jų tarnai nerasdavo. Pagaliau ėjo ieškoti pati ragana. Tuomet vaikai pasivertė prūdu ir antimi. Ragana pasilenkė išgerti vandenį, bet priplaukė antis, sučiupo raganą už nosies, įtraukė į vandenį ir prigirdė. Vaikai parėjo namo ir gyveno, kol nenumirė. TURINYS: 2002 redaguota versija [Apie vieną strielčių ir jo dukterį]
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 313 H*, Bėgimas nuo raganos, [48; 9] Atgal |