KNYGADVARIS

Tautosakos rinktinės „Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės“ (parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981) tautosakos tekstų elektroninė versija. Tekstai buvo skaitmeninti 2003 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute; skenavimo ir konvertavimo darbus atliko Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, vadovaujami dr. D. Vaitkevičienės. 2005 m. pagal LVMSF remiamą programą „RaSa: Lietuvių dvasinės kultūros raiškos: etnologijos, kalbos, istorijos šaltinių elektroninis sąvadas“ (vadovė - dr. D. Vaitkevičienė) tekstai perkelti ir aprašyti IS Aruodai: darbą atliko dr. J. Šlekonytė, I. Žilienė (LLTI) ir Lina Bimbirytė; tekstų perkėlimui ir aprašymui Aruoduose vadovavo dr. J. Šlekonytė.

ANOTACIJA: Turėjo karalaitė močeką raganą. Ta nekentė podukros ir liepė tarnui ją nuvesti į mišką ir nužudyti. Tarnas pagailėjo karalaitės ir papjovė šunį, o raganai nunešė šuns širdį. Karalaitė miške gyvendama susilaukė kačiuko, nes ragana buvo ją pagadinusi. Karalaitė su kačiuko gyveno miške. Kačiukas eidavo į dvaro virtuvę ir ten pavogęs maisto nešdavo į mišką savo motinai. Nutvėrę virėjai kačiuką, norėjo jį mušti, bet jis prakalbęs žmogaus balsu, prašė nuvesti jį pas karalaitį. Kačiukas karalaičiui pažadėjo padėti pas panas važiuoti. Karalaitis nuvažiavo pas karalių, kuris turėjo tris dukteris. Jis norėjo vesti jaunėlę. Dvi vyresnės seserys užsirūstino ir norėjo jį nužudyti, bet kačiukas jų kalbą girdėjo ir karalaitį išgelbėjo. Kačiukas karalaičio prašė vesti jo motiną. Karalaitis vedė kačiuko motiną, o kačiukas atkeršydamas pamotei raganai per vestuves iškabino akis. Tada kačiukas atvirto gražiu jaunikaičiu.