Tautosako objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=570
PAVADINIMAS: Pasaka [Trys broliai] AT 1539 + 1535
ANOTACIJA: Buvo trys broliai. Du turtingi, trečias biednas. Trečias brolis tris kartus apgavo du vyresniuosius. Vieną kartą įsiūlė vilką, kaip gerą avių kirpėją. Vilkas išpjovė visas avis broliams. Antrą kartą biednasis bagotiems broliams įsiūlė savo pusgyvę kumelę, sakydamas, kad jos mėšle pinigų randasi. Trečią kartą davė dūdelę, sakydamas, kad ji žmones atgaivina. Vyresnieji supratę, kad juos biednas brolis apgavo, įmetė jį į maišą ir norėjo nuskandinti. Bet tas sėdėdamas maiše apgavo pro šalį važiavusį žydą. Žydas paleido biedną brolį iš maišo, pats įlindo į tą maišą, biednas jį užrišo ir įmetė į eketę. Taip padarė ir dviems savo vyresniems broliams. Visas vyresniųjų turtas liko trečiam broliui.
TURINYS:
originalus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraštis 
1981 redaguota versija 
TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1539, Gudruolis ir gobšuolis, [143; 75] AT 1539, Gudruolis ir gobšuolis Žmogus įdeda į puodą karštą plytą, pripila vandens ir verda mėsą, pastatęs puodą ant tvoros / viduryje aslos. Ponas / vokietis pamato puodą, kuris pats verda, ir nuperka. / Žmogus priberia pinigėlių į arklio mėšlą ir rankioja. Ponui / vokiečiui sako, kad jo arklys pinigais teršia. Arklys nuperkamas. / Ponas / vokietis ateina piktas: arklys neteršia pinigais. Žmogus pririša prie žmonos krūtinės rasalo pūslę, neva supykęs ją nuduria. Sušeria rimbu – žmona atgyja. Ponas / vokietis nuperka rimbą. Ponas / vokietis nuduria savo žmoną, nori atgaivinti, bet neatgaivina ir suimamamas.
TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182] AT 1535, Turtuolis ir vargšas Tėvas mirdamas liepia sūnums pasidalyti turtą. Protingi broliai pastato didžiulius tvartus – į juos sueina gyvuliai. Kvailys pastato tvartą su aukštu slenksčiu, kad durų nereikėtų, – įeina šlubas veršiukas / karvė ragu įmeta veršiuką. / Vargšas brolis pasiskolina turtingo brolio arklį ir kalba, kad visi jo arkliai. Turtingas brolis supykęs užmuša vargšo kuiną. Kvailys papjauna veršiuką / nulupa arklį, sudžiovina odą, neša ją parduoti. Jis prašo nakvynės, bet šeimininkė nepriima. Jis pasislepia ant aukšto ir mato, kaip šeimininkė vaišina meilužį. Kai grįžta vyras, maistas ir meilužis slepiami. žmogus / kvailys / elgeta prašo šeimininką nakvynės; tas priima. šeimininkė paduoda vyrui šaltų barščių. Svečias sužiugždina odą ir sako jai, kad tylëtų. Pasako šeiminkui turįs kalbančią odą. Ji sakanti, kur yra mėsos ir kad troboje yra velnias. Maistas ir meilužis surandami. šeimininkas nuperka “kalbančią” odą. Protingi broliai sužino, jog kvailys gavo daug pinigų už vieną veršiuko odą, išpjauna gyvulius ir veža jų odas parduoti tam pačiam žmogui. Tas juos primuša. Broliai veža kvailį skandinti. Jie grįžta pasiimti kirvio eketei kirsti, o kvailį maiše palieka prie upės. Kvailys šaukia, kad nemoka skaityti ir rašyti, nenori būti karaliumi. Išgirsta pro šalį važiuojantis pirklys / žydas, įlenda į maišą, o kvailys nuvažiuoja pirklio vežime. Broliai nuskandina pirklį / žydą. Broliai randa kvailį bedžiaustant pirklio gelumbes. šis sako jas radęs po vandeniu. Broliai nori turtų, prašo juos mesti į eketę. Kvailys taip ir padaro. Miršta motina. Kvailys nuveþa motiną į turgų, pasodina vežime, ant kelių padeda kiaušinių / įkiša rankas į statinę medaus. Pirkėjas nesulaukia atsakymo, kiek kainuoja kiaušiniai, šeria moteriai – ta nuvirsta. Kvailys ima šaukti, kad jo motiną užmušė. Kad tylėtų, pirkėjas jam duoda pinigų. / Broliai medžioja ir ką nors parneša, o kvailys žvėrių pagaili ir nešauna / paleidžia iš kilpų. Broliai liepia nušauti / užmušti, ką sutiks. Kvailys užmuša moterį. Kvailys pastato negyvą moterį prie žmogaus avilių / pasodina ant kelio / turguje / bažnyčioje prie klausyklos. Bičių savininkas / ponas / pirkėjas / kunigas šeria – moteris nuvirsta. Kvailys ima šaukti, kad jo motinà užmušė, gauna pinigų. Kvailys sako broliams, kad mieste brangūs lavonai / jog pardavęs negyvà moterį ir gavęs pinigų. Broliai išpjauna pačias ir veža parduoti – pasodinami į kalėjimą.