Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=5732 PAVADINIMAS: BsTB 1 24-1 Pasaka AT 875 – Apie kytriąją mergą PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Važiavo ponas su vežiku. Kai privažiavo prie vienų namų, ponas pasiuntė vežiką pas audžiančią merginą, kad ši atneštų gerti. Mergina pasakė: „Ūsuotų neturiu, o iš tykaus tekėtą rasi negers“. Ponas atminė mįslę ir liepė merginai ateiti nei nuogai nei apsirengusiai, nei raitai nei pėsčiai nei važiuotai, nei keliu nei taku nei šalia kelio, prie vasaros bei prie žiemos. Jei mergina taip pas jį ateisianti, jis ją vesiąs. Mergina nusirengė nuoga, apsisiautė tinklu, atjojo ant ožio viena vėže ir, įėjusi į pono namus, atsistojo tarp šlajų ir vežimo. Ponas nenorėjo vesti ir davė merginai virtus kiaušinius, liepdamas juos duoti vištai, kad ši viščiukus išperintų. Tada mergina nusiuntė ponui virtų miežių ir liepė pasėti: jei šie dygsią ir augsią, tai ji vištai duosianti viščiukus išperėti. Ponas vedė merginą. Kartą ponas negalėjo išspręsti ginčo, kam priklauso kumeliukas ir nesutariančius žmones nusiuntė pas žmoną. Ponia jiems liepė atsinešti tinklą ir nuvedė žvejoti ant kalno. Kumeliukas atiteko tam, kurio kumelė. TURINYS: Teksto 1993 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 875, Gudri valstiečio duktė, [142; 22] Atgal |