Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=5796 PAVADINIMAS: BsTB 1 32-7 Pasaka AT 510B – Apie karaliaus gražią dukterį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Karalius turėjo labai gražią pačią, kuriai aplink kaktą žvaigždės, ant viršugalvio saulė, o užpakaly mėnuo. Kai ji mirė, karalius kitos tokios nerado, todėl panoro vesti dukterį, kuri buvo tokia pat graži, kaip motina. Duktė pažadėjo tekėti, jei tėvas jai nupirks utėlių mantelį, sidabrinę suknelę, deimanto žiedą ir aukso kurpes. Karalius visus daiktus jai davė, bet duktė pabėgo. Įsėdo į laivą, bet kai nepanoro tekėti už jūrininko, jis ją iš laivo išmetė. Priėjusi prie akmenų pasakė: „Kad čia teip stuba atsivertų“ ir ši atsivėrė. Tada mergina naujojoje stuboje paliko gražiuosius rūbus ir pasisamdė virtuvės darbininke gretimame dvare. Tame dvare raštininku dirbo ir jos brolis. Kai mergina ruošdavosi į bažnyčią, nueidavo prie akmenų ir apsirengdavo savo gražiaisiais rūbais. Kartą ji nespėjo persirengti, todėl ant gražiųjų rūbų apsirengė kasdienius. Kai utinėjo broliui galvą, šis ėmė krapštinėti jos rūbus ir prakrapštė iki utėlių mantelio. Tada nuėmė merginai muturą nuo galvos ir pažino, kad tai jo sesuo. Po to abu iš dvaro išėjo, bet niekas nežino, kur nuėjo. TURINYS: Teksto 1993 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 510 B, Tėvas nori vesti dukterį, [66; 3] Atgal |