Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6002 PAVADINIMAS: BsTB 1 227-100 Pasaka AT 510B – Apė žiurkę, katra už karaliūnaičio tekėjo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Mirė karaliaus pati ir jis, kitos tokios gražios neradęs, nusprendė vesti dukterį. Verkiančiai karalaitei naktimis pasirodydavo motina ir liepdavo tėvo prašyti aukso, žvaigždės ir mėnulio drabužių bei žiurkių kailinių. Karalaitei prieš vestuves nuėjus į pirtį, motina ją su vėju nunešė į girią prie kryžiško akmens. Akmuo prasivėrė ir ji ten pasidėjo savo gražiuosius rūbus, o pati liko su žiurkių kailiniais. Keliu važiavo karalaitis ir kalbančią žiurkę paėmė su savimi. Kartą ji nuvalė karalaičiui batus, bet tas juos metė į žiurkę. Kai karalaitis ėjo į bažnyčią, karalaitė apsivilko žvaigždės suknią ir ten taip pat nuėjo. Karalaitė ponaičiui pasakė esanti iš Čebatavo dvaro. Kai jis sėdo valgyti, žiurkė padavė įrankius, bet karalius puolė ją su peiliu. Tada karalaitė į bažnyčią nuėjo su mėnulio drabužiais ir pasakė esanti iš Peiliadvario. Kai žiurkė nusipraususiam karalaičiui padavė rankšluostį, tas jį sviedė atgal. Tada karalaitė bažnyčion nuėjo pasipuošusi saulės drabužiais. Einant iš bažnyčios, batelis prilipo prie smalos. Jį paėmusiam karalaičiui mergina pasakė esanti iš Abrūsavo dvaro. Karalaitis ilgai ieškojo trijų dvarų, bet galiausiai, nieko neradęs, leido batelį pasimatuoti žiurkei. Ji nuėjo į tamsų kambarį, bet karalaitis per rakto skylutę pamatė, jog tai ta pati, kurią matęs bažnyčioje ir ją vedė. TURINYS: Teksto 1993 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 510 B, Tėvas nori vesti dukterį, [66; 3] Atgal |