Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6151 PAVADINIMAS: BsTB 1 246-104 Pasaka AT 1685 – Apė durnąjį Joną PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 1 tomas Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Jaunuolis, vardu Jonas, nuėjo pas merginą, kuri buvo vardu Marė, ir paprašė, kad ji jam ką nors duotų. Mergina davė smeigtuką, bet Jonas jį pametė šieno vežime. Ieškodamas smeigtuko, jis visą šieną iškratė lauk, todėl buvo prikultas. Motina pasakė, kad smeigtuką reikėję į kepurę įsisegti. Kai Jonas paprašė Marės vėl ką nors duoti, ji davė šoblę, bet vaikinui nepavyko jos užkišti už kepurės. Motina pasakė, kad šoblę reikėję pasikabinti prie šono. Kitą kartą Marė jam davė karvę, bet Jonas pabandė ją įkišti į maišą ir pasikabinti prie šono – karvė pabėgo. Motina pasakė, jog reikėję ją prisirišti ir, parsivedus namo, paduoti šieno ir jį apšlapinti. Kitą kartą mergina nebeturėjo ką duoti Jonui, todėl pati save atidavė. Vaikinas ją parsivedė kaip karvę ir paliko prie apšlapinto šieno. Motina liepė merginą pašnekinti ir parsivesti namo. Atsigulęs į lovą, Jonas paėmė virvę ir pabandė merginą prisitraukti artyn, bet Marė savęs vietoje buvo pririšusi ožką. Vaikinas sušuko motinai, kad plaukuota, bet motina atsakė, jog nieko tokio, kad plaukuota. TURINYS: Teksto 1993 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1685, Kvailas jaunikis, [17; 10] Atgal |