KNYGADVARIS

Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Vyras ir žmona neturėjo vaikų. Vyras parnešė iš girios dvyliką kiaušinių ir liepė žmonai ant jų sėdėti – gimė dvylika sūnų, kurių paskutinį pavadino Pagramduku. Kai sūnūs užaugo, tėvas visiems nupirko po arklį. Arkliai ėmė kūsti ir tėvas siuntė sūnus saugoti, ar kas avižų neišsemia. Nei vienas iš vienuolikos brolių nieko nepamatė. Tada išėjo Pagramdukas, kuris turėjo gaidį ir katę. Tie pamatė, kad svetimas arklys avižas ėda ir Pagramdukas jį pagavo. Arklys prašėsi paleisdžiamas, sakė pasirodysiantis, kai vaikinas jį pakviesiantis „Šyvute“. Kai broliai išjojo į kariuomenę, Pagramdukui tėvas davė liesą arklį – vaikinas iškratė kaulus, o ta oda apvilko pakviestą Šyvutę. Broliai sustojo pernakvoti smuklėje, kurioje buvo ragana. Ji vyrus suguldė su mergomis, bet Šyvutė perspėjo, kad reikėtų vyrus su merginomis sukeisti vietomis. Naktį atėjusi ragana toms mergoms nukapojo galvas, o broliai spėjo pabėgti. Karalius Pagramduką paskyrė vyresniuoju. Broliai supyko ir karaliui pasakė, jog pas raganą matę kankles, kurios pačios grojančios. Karalius paprašė Pagramduką tas kankles jam parnešti. Arklys liepė raganos prašyti virtų kiaušinių, o kai ji išeisianti jų parnešti, pasiimti kankles ir parnešti karaliui. Vaikinas taip ir padarė. Ragana vijosi, bet jis pasislėpė ežere. Ragana tol gėrė ežerą, kol trūko. Karalius Pagramdukui dosniai atsidėkojo ir paprašė parvesti dukterį. Vaikinas pasakė, kad jam reikėsią tūkstančio statinių smalos ir tūkstančio statinių pjuvenų. Arklys toje smaloje ir pjuvenose išsivoliojo, o paskui nunešė Pagramduką pas karalaitę, kuri liepė prajodyti jos arklius. Vaikinas prajodė arklius, o po to karalaitę parnešė pas tėvą ir vedė.