KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 1 289-119 Pasaka AT 725 – Kaip mėnesis žvaigždei klonijos

Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Tėvas išleido sūnų mokytis. Kai tas grįžo, paprašė išaiškinti sapną, kuriame regėjo, kad mėnulis žvaigždėms lenkiasi (kloniojasi). Sūnus pasakė, jog sapnas reiškia, kad tėvas jam kada nors lenksis. Tėvas supyko ir išvarė sūnų. Motina davė karvę, kurią vaikinas išmainė į du šunis, galinčius užmuši tą, ką tik jis norėsiantis. Girioje priėjo žmogžudžių namus, kuriuose buvo tik jų motina. Ant lango rado tepalo, galinčio stipriai prilipinti – vaikinas prie sienos prilipdė senę, o tepalą pasiėmė. Priėjęs marias, rado didelį akmenį, kurį ištepė klijais, o pats atsisėdo šalia. Išgirdo, kaip kažkas pažadėjo, ko namie nepalikęs. Tada pasirodė velnias ir prilipo prie akmens. Vaikinas už pagalbą liepė atiduoti raštus, kuriuos velnias ant marių buvo padaręs, o tada pašaukė šunis – velnias su visu akmeniu į pragarą nulėkė. Studentas tuos raštus atidavė karaliui, o tas jį padarė kunigaikščiu. Kartą jis važiavo apžiūrėti kunigaikštystės ir aplankė savo tėvo kaimą – visi žmonės lenkėsi, o kartu ir tėvas. Sūnus tėvui priminė, kad gerai sapną išaiškinęs.