KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 1 308-124 Pasaka AT 514 – Apė bajoro dukterį, katra į vaiską išėjo

Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Bajoras turėjo devynias dukteris ir nei vieno sūnaus. Kai reikėjo į karą siųsti kareivį, vyriškai apsirengė viena iš dukterų ir išėjo. Mergina gerai tarnavo ir tapo generolu. Karaliaus duktė panoro tekėti už generolo ir karalius juos sutuokė. Kai karalaitė išsiaiškino, kad jos vyras mergina, pasakė tėvui ir tas jį išsiuntė pas kitą karalių su raštu. O tas karalius anam karaliui prasikaltusius žudydavęs. Beeidamas sutiko nuo medžio ant medžio šokinėjantį žmogų, ąžuolus raunantį stipruolį ir medžiotoją. Visi trys nuėjo pas karalių ir pasiūlė surengti lenktynes. Medžiais šokinėjantis bėgikas bėgo, medžius raunantis stipruolis supylė kalną, o medžiotojas nušovė tuo kalnu belipantį karaliaus bėgiką. Eidami atgal, priėjo trobelę, kurioje rado valgyti ir gerti. Pavalgę nežinojo kas daryti – karaliaus žentas prišiko ant stalo. Parėjusi ragana ėmė keikti, kad jei tai padaręs vyras, tai gautų moteriškus pautus, o jeigu moteris – vyriškus. Taip karaliaus žentas tapo vyru ir, parėjęs namo, vėl apsigyveno su pačia.