KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 1 345-135 Pasaka AT 1920C+1654 – Apė tinginį melagį ir jo sėbrą

Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Vaikščiojo tinginys pamarėm ir sutiko kitą tokį. Paklausė, ar tas nematęs akmeno plaukiant? Kitas atsakė matęs dar girnose sėdint ir girnas plakant. Susitarė abu eiti meluoti į kitą karalystę. Vienas su karalium susilažino, kad kitoj karalystėj tokios avižos užaugę, kad iš vieno šiaudo dvylika statinių alaus padaro. Karalius išsiuntė liokajų patikrinti, o tas susitiko kitą melagį, kuris pasakė matęs, jog trys vyrai su kirviais tris dienas avižas kirtę – melagis pasiėmė pinigus. Nuėjęs pas kitą karalių pamelavo, kad matęs kaip kitoje karalystėje iš vieno kopūsto dvylika statinių padarantys. Kitas melagis pridėjo, kad matęs kaip dvylika vyrų vieną kopūstą vežę. Melagis ir vėl pasiėmė pinigus. Su trečiu karalium susilažino matęs paukštį, kuris ant miesto užtūpęs žvaigždes lesė, o kitas paantrino, kad matęs, kaip dvylika vyrų kiaušinį stūmę. Taip melagis trečią kartą laimėjo lažybas. Gautus pinigus abu pasidalino, tik pirmasis antrajam trijų skatikų neatidavė. Antrasis vis ėjo skolos atsiimti, o pirmasis vis bandė apsimesti mirusiu. Kartą nuėjo į koplyčią ir atsigulė į karstą. Antrasis ten jo ieškojo, bet pamatė ateinant dvylika žmogžudžių, nusirengė ir atsistojo prie sienos. Žmogžudžiai ėmė dalintis pinigus, bet melagiai juos išgąsdino ir pinigus sau pasiėmė.