Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6409 PAVADINIMAS: BsTB 3 25-6 Pasaka AT 1526A – Apė tris gudrius keleivius PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kartą susitiko trys keleiviai. Jie norėjo valgyti ir gerti, bet nė vienas nieko neturėjo. Tuomet sutarė, kad eisią į miestą drauge, vienas duos pavalgyti, antras – gerti, o trečias už viską sumokėsiąs. Taip kalbėdami atėjo į viešbutį, kuriame sočiai pavalgė pietus. Kiti du išėjo lauk, o vienas pasiliko. Viešbučio poniai, laukiančiai užmokesčio, pasakė, kad dabar neturįs pinigų su savimi, reikia eiti į šalia esančią bažnyčią, ten esąs jo dėdė kunigas. Kunigui keleivis pasakė, kad šeimininkė esanti išprotėjusi motina ir paprašė, kad paskaitytų jai maldų dvasioms išvaryti. Moteriai vis prašant iš kunigo pinigų, tas neapsikentė ir ją išvarė. Keleiviai nuėję į kitą viešbutį daug visko prigėrė. Paskui pasilikęs vienas iš keleivių apgavo ten dirbantį senuką, kad vienoje statinėje esančios trys vyno rūšys. Senukas liko prie statinės, kurioje keleivis išgręžė trys skyles. Trečiasis keleivis, kuris turėjo už viską sumokėti, pasislėpė naktį parduotuvėje, suskaičiavo ten esančius pinigus, paliko perlaužto žiedo pusę. Ryte apkaltino parduotuvės savininką, kad jis pavogęs pinigus. Policija patikrino ir liepė savininkui pinigus atiduoti keleiviui. Taip keleiviai pavalgė, pagėrė ir už viską sumokėjo. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1526 A, Užmokės kunigas, [22; 3] Atgal |