Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6413 PAVADINIMAS: BsTB 3 29-7 Pasaka AT 676 + 954 – Apė vieną girininką ir keturiasdešimtį žmogžudžių PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kartą neturtingas girininkas, važiuodamas giria, pamatė kažkokį didelį debesį, kuris ūždamas nusileido ant kalno, pasigirdo kažkoks žodis ir kalnas prasivėrė. Girininkas įsiminė tą žodį ir po valandos, kai iš kalno išėjo lauk tas debesis, pats įėjo. Kalno viduje rado daug aukso ir pinigų. Žmogelis pasiėmė pinigų ir parsivežė namo. Jo turtingas brolis greit pastebėjo, kad girininkas pralobo. Kartą pakvietė jį į svečius, privaišino ir iškvotė visą tiesą. Turtingasis nuskubėjo prie kalno, tačiau, jau kai prisirinko pinigų, pamiršo duris atveriantį žodį. Tuomet grįžo žmogžudžiai. Turtingąjį brolį perkirto per pusę ir prikalė prie durų staktos. Jo žmona, vis nesulaukianti grįžtančio vyro, prašo girininko, kad eitų jo ieškoti. Tas, sugalvojęs nuvažiuoti dar pasiimti pinigų, rado ten brolį. Parsivežė jį, kurpius jį susiuvo, tuomet kvietė daktarą, bet tam nespėjus ateiti pasakė, kad miręs. Po to girininkas vedė turtingojo žmoną. Žmogžudžiai, neradę perkirstojo prie durų, išsigando ir nusprendė ieškoti, kas galėjęs jį pavogti. Jiems padėjo kurpius, tačiau, kai žmogžudžiai atėję prie girininko durų jas pasižymėdavo, tų namų mergina užrašą nutrindavo. Vėliau žmogžudžiai sulindo į statines, o jų vyresnysis, apsimesdamas, kad veža aliejų, atvažiavo pas girininką. Tačiau tarnaitės, išgirdusios, kad statinėse kalba vyrai, apipylė juos verdančiu aliejumi. Vėliau tas likęs vienas žmogžudys apsigyveno netoli girininko. Kartą pakviestas į balių norėjo girininką nudurti, bet mergina jį pastebėjusi ir nušovusi. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 676, Plėšikų turtai kalne, [27; 30] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 954, Keturiasdešimt plėšikų, [7; 27] Atgal |