Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6420 PAVADINIMAS: BsTB 3 39-10 Pasaka AT 301D* + 318 – Apė vieną karalaitę ir Joną kareivį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kartą pradingo karalaitė ir niekas negalėjo jos surasti. Karalius, norėdamas nors šiek tiek pralinksmėti, suruošė puotą. Kareivis Jonas pasisakė, kad gali surasti dukterį. Karalius jam pažadėjo dukrą už žmoną ir karalystę, jei tik suras. Jonas su kareiviu išplaukė ieškoti. Vienoje šalyje, begaminant pietus, atėjo milžinas. Jonas jį nugirdė ir sužinojo, kur yra karalaitė. Milžiną sukapojo ir sušėrė slibinui. Tuomet Jonas surado karalaitę ir visi trys plaukė namo. Beplaukiant karalaitei pagailo palikto žiedo. Jonas išplaukė jo paimti, tuo tarpu kareivis su karalaite išplaukė. Kilusi audra Joną nuplukdė į kitą šalį. Ten jis tarnavo pas karalių. Paskui grįžo į savo gimtinę. Karalius Joną atpažino, atidavė savo dukterį už pačią, kuri jau buvo besiruošianti tekėti už kareivio. Jonas pasigailėjo kareivio ir jo nenužudė, bet tas paskui stengėsi visaip pakenkti Jonui ir užimti jo vietą. Žmona papasakojo kareiviui apie stebuklingą Jono kardą ir taip vėl kareivis užėmė Jono vietą. Joną pririšo prie arklio uodegos ir paleido, kad žūtų. Bet arklys jo neužmušė, nunešė pas karalių, pas kurį Jonas anksčiau tarnavo. Ten davė Jonui obuolį, kurio suvalgęs pavirto į gražų žirgą. Žirgą nusipirko kareivis, užėmęs Jono vietą. Bet žmona atpažino, kad čia ne žirgas, o jos buvęs vyras. Kareivis liepė sušaudyti tą žirgą. Viena tarnaitė verkė gailėdamasi, tuomet žirgas paprašęs, kad ji kelis jo dantis pakastų po karaliaus langu. Tuomet ten išdygo graži obelis. Žmona vėl atpažino, kad ten Jonas, tad liepta obelį nukirsti. Tarnaitė vėl gailėjosi obels, kelias skiedras įmetė į prūdą, ten atsirado antis. Karalius norėjo ją pagauti, bet tuomet Jonas atvirto į žmogų, pamojavo karaliaus kardu ir tas mirė. Taip pat nepasigailėjo ir savo buvusios žmonos. Jonas tapo karaliumi ir vedė tarnaitę, kuri jį išgelbėjo. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 301 D*, Slibino pagrobta karalaitė, [34; 28] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 318, Neištikima žmona, [27; 46] Atgal |