Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6422 PAVADINIMAS: BsTB 3 49-11 Pasaka AT 516 – Apė vieną karalaitį ir jo gerą tarną PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas karalaitis norėjo vesti tolimos šalies karaliaus dukterį, bet tas nesutiko jos išleisti. Tada karalaitis nusprendė karalaitę pagrobti ir su savo ištikimu tarnu Jonu išplaukė į tolimąją karalystę. Ten atplaukę pardavinėjo visokius gražius daiktus. Jonas, nuėjęs pauogauti, netyčia išgirdo besikalbančias tris gulbes, kurios pasakojo apie nelaimes ir išbandymus, kurie laukia karalaičio ir pagrobtos nuotakos. Tas, kuris pasakytų kitam garsiai gulbių pasakojimą, pavirstų akmeniu. Jonas, grįžęs pas karalaitį, liepė apsiūti laivą oda, nes taip sakė gulbės, kad reikia padaryti. Tuo tarpu karalaitė susidomėjo parduodamomis karalaičio prekėmis ir atėjo apsipirkti. Karalaitis išplaukė su ja ir Jonu. Karalius supyko ir siuntė grifą, kad paskandintų laivą, bet apsiūtas oda laivas nenuskendo. Paskui Jonas dar visaip gelbėjo karalaitį ir jo nuotaką, bet pats nieko nepasakojo. Galiausiai naktį, kai karalaitis su nuotaka užmigo, juos užpuolė slibinas, bet budintis Jonas jį užmušė. Karalaitis prabudo, kai Jonas norėjo nulaižyti ant karalaitės veido užtiškusį slibino kraujo lašą ir labai supyko. Jonas viską papasakojo ir pavirto akmeniu. Karalaitis labai gailėjosi ištikimo tarno. Sušaukti burtininkai pasakė, kad reikia ant to akmens nukirsti pirmagimį vaiką. Karalaitis su žmona gailėjosi sūnaus, bet dar gailiau buvo Jono. Atsigavęs Jonas pasėmė vandens iš tos vietos, kur stovėjo akmeniu, patepė kūdikį ir tas atgijo. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 516, Ištikimas tarnas, [88; 15] Atgal |