Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6436 PAVADINIMAS: BsTB 3 61-16 Pasaka AT 313A – Apė tūlą pirklio sūnų ir gulbę PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kartą pirklys plaukė per marias. Beplaukiant žiūri, kad laivą laiko raudonas gaidys, kuris paprašė pirklio, kad atiduotų tai, ko namie nepalikęs. Pirklys nieko nepagalvojęs pažadėjo ir savo krauju parašė du laiškus, iš kurių vieną atidavė gaidžiui, o kitą pasiliko sau. Grįžęs namo rado gimusį sūnų, kurį pavadino Jonu. Užaugęs Jonas atrado tėvo pasirašytą laišką ir, sužinojęs tiesą, išėjo ieškoti to, kam buvo pažadėtas. Prie marių atėjęs prigulė pailsėti. Tuo tarpu atskrido trys gulbės, nusikratė plunksnas ir pavirto merginomis. Jonas paėmė jauniausiosios plunksnas ir paslėpė. Dvi kitos išsimaudžiusios išskrido, o jaunoji pasiliko ieškoti sparnų. Jonas atidavė plunksnas ir papasakojo ko einąs ieškoti. Mergina–gulbė pasisiūlė padėti Jonui. Liepė eiti pas velnius ir patarė, kaip reikia elgtis. Velnias liepė per vieną dieną girioj nukirsti medžius, iškasti kelmus, išarti dirvą, pasėti kviečius, užauginti, nukirsti, iškulti, sumalti ir iškepti pyragą. Jonas išsigando, bet gulbei padedant viską padarė. Paskui velnias liepė per plačią upę pastatyti tiltą, kelią apsodinti medžiais, o pylimo kraštus apsodinti žemuogėmis, o kitą kartą liepė prajodinti seną kumelę. Gulbei padedant Jonas viską padarė. Paskui liepė atspėti, kuri iš gulbių pati jauniausia. Jonas atspėjo, bet velniai suprato, kad jiedu buvo susitarę. Norėjo velniai juos išvirti smaloj ir sieroj, bet Jonas su mergina–gulbe pabėgo. Juos vijosi velnias, bet nepažino, nes bėgliai pasivertė kryžium ir senuku, kitą kartą kviečių lauku, žvirbliu. Galiausiai pats Lipicierius vijosi. Tuomet bėgliai pasivertė į upę, luotą ir žveją. Velnias gėrė gėrė vandenį, bet, kai norėjo praryti luotą su žveju, vanduo išsiliejo atgal. Velnias grįžo į peklą, o Jonas su mergina namo. Paskui juodu susituokė. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 313 A, B, C, Mergaitė padeda pabėgti, [132; 60] Atgal |