KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 1 361-140 Pasaka AT 315+303 – Apė tris brolius ir jų žvėris

Lietuviškos pasakos įvairios. Pirma knyga. Surinko Jonas Basanavičius. Vilnius: Vaga, 1993. Šia knyga pradėta publikuoti visa Jono Basanavičiaus surinkta tautosaka, taip pat jo mitologiniai straipsniai bei studijos. Pirmame „Lietuviškų pasakų įvairių“ tome, išėjusiame 1903 m., pakartotinai pateiktos trys įžymiosios XIX a. antrosios pusės pasakų publikacijos. Tomas pradedamas tekstais, paskelbtais 1857 m. Augusto Schleicherio „Lietuvių kalbos vadovo“ antroje knygoje, pavadintoje „Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas“ („Litauisches Lesebuch und Glossar“). Pasakos surinktos Mažojoje Lietuvoje – germanizacijos slegiamame krašte. Jos gana įvairios ne tik žanriniu atžvilgiu, bet ir siužetais. Kai kurie siužetai – grynai lietuviški. Antras pluoštas paimtas iš Kristupo Jurkšaičio knygos „Lietuvių pasakos ir pasakojimai“ („Litauische Märchen und Erzählungen“, 1898). Ši medžiaga, surinkta irgi Mažojoje Lietuvoje – gimtojoje Galbrasčių apylinkėje, užrašytojo daug kur nuspalvinta savosios tarmės ištekliais. Tarp pasakų esama ir sakmių, taip pat keliolika pasakojimų. Trečias pluoštas – Karlo Brugmanno 1880 m. Garliavos apylinkėje užrašytos pasakos. Keturias iš jų yra pasekusi talentinga pasakotoja Ieva (Ėva) Baugutė iš Raželių kaimo. Kiti pateikėjai (tikriausiai baiminantis gresiančių carinės valdžios persekiojimų) sužymėti raidėmis. Užrašytojas yra tiksliai perteikęs pasakų stilių, jų šnekamosios kalbos natūralumą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ pirmą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė, tekstologinius paaiškinimus pateikė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Pirmasis Lietuviškų pasakų įvairių tomas“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa 2008-2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Trys broliai ir sesuo išėjo medžioti. Norėjo nušauti vilką, bet tas už gyvybę broliams davė po vilkiuką. Lapė, liūtas, zuikis ir meška visiems trims taip pat padovanojo po jauniklį. Priėję tris kryžkeles ir tris beržus, kirto kirviu, kad sugrįžę matytų, ar kiti broliai gyvi (jei iš beržo bėgs pienas - gyvi, jei kraujas - negyvi), ir išsiskyrė. Sesuo su vyriausiu broliu priėjo žmogžudžių dvarą. Brolis visus žmogžudžius išžudė, o vieną tik sužeidė. Brolis seseriai liepė neiti į rūsį, bet ji įėjo ir žmogžudį išgydė. Tas liepė seseriai brolį surišti ir jį pakviesti. Kai pasirodė žmogžudys, surištas brolis paprašė leisti pagroti dūdele – atbėgo žvėrys ir žmogžudį nužudė. Brolis paėmė tris aukso, sidabro ir deimanto obuolius ir tris aukso, sidabro ir deimanto vinis, prikalė seserį prie sienos ir padėjo obuolius – kai deimantinis obuolys pavirsiantis auksiniu, sidabrinis deimantiniu, o auksinis sidabriniu, ji būsianti išpirkus kaltę. Palikęs seserį, brolis iškeliavo ir priėjo miestą, kurio karalaitė turėjo būti atiduota devyngalviui slibinui (smakui). Brolis su žvėrimis slibiną nugalėjo, o karalaitė už tai jam padovanojo savo žiedą ir pusę skarelės. Vežikas su liokajumi išgelbėtoją nužudė. Žvėrys pagavo varniuką, o varna už savo jauniklį jiems parnešė gyvojo, drūtojo ir greitojo vandens, su kuriuo žvėrys savo šeimininką išgydė. Tada brolis su žvėrimis nuėjo pas karalių, parodė dovanotus daiktus ir vedė karalaitę, o vežikas ir liokajus buvo nubausti. Kartą karaliaus žentas išėjo medžioti. Sutemus pamatė senutę ugnį kūrenant ir paprašė nakvynės, bet ta pasakė bijanti žvėrių ir paprašė leisti jiems suduoti rykštele – visi pavirto akmenimis. Jauniausias brolis apėjo aplink beržus ir, pamatęs kraują, išėjo brolio gelbėti. Karalaitė pamanė, kad tai jos vyras sugrįžo. Kai jis išėjo medžioti, ragana jį ir jo žvėris taip pat pavertė akmenimis. Vidurinysis brolis raganos paprašė, kad ji jam pačiam rykštę duotų ir, pamatęs, kad jo laputė, rykštės paliesta, tapo akmeniu, sušutino ąžuoliuką ir pradėjo senę mušti – ragana atgydė brolius, jų žvėris ir akmenimis paverstą kariuomenę. Po to jauniausias ir vyresnysis broliai atsisveikino su vyriausiuoju ir iškeliavo.