Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6653 PAVADINIMAS: BsTB 2 27-8 Pasaka AT 402 – Apei vyną karaliaus sūnų, kurs varlę vedė PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Karalienė turėjo tris sūnus. Vieną sekmadienio rytą motina liepė sūnums eiti į bažnyčią; kuris rasiąs merginą su gėle ant galvos, tegu ją parsiveda namo – ji būsianti jam žmona. Pirmasis sūnus parsivedė bajoraitę, antrasis – neturtingą merginą, o trečiasis jokios merginos nerado, tik varlę su gražia gėle pamatė ir pasiėmė. Motina būsimosioms marčioms liepė iškepti duonos. Varlė vyrui liepė atnešti miltų, vandens, malkų ir ją vieną palikti. Anyta paragavo valstietės iškeptos duonos ir pasakė, kad toji labai skani ir gera darbinikams, bajorės duona – tinkanti ponams ir kunigams, o varlės – karaliams ir popiežiams. Po to karalienė liepė pasiūti marškinius. Varlė vyro paprašė atnešti audeklą, žirkles, adatą, antpirštį ir siūlus. Karalienė pagyrė, kad varlės marškiniai gražiausi, karaliams ir grafams dėvėti tinkami. Tada motina liepė sūnums važiuoti tuoktis. Pirmiausiai susituokė bajoraitė ir valstietė, o trečiasis karalaitis vedė varlės vietoje atsiradusią gražią merginą. Po to ji vėl į varlę atvirto ir tik naktimis moterimi tapdavo. Karalaitis apie tai papasakojo motinai ir ši sudegino varlės odą. Mergina pasakė, kad būtų žmogumi likusi sūnui gimus ir išlėkė paukščiu. Karalaitis išėjo žmonos ieškoti. Girioje rado trobelę ir senutę, kuri pasakė, kad toje trobelėje jo žmona geležiniais lankais apkaustyta ir, kad norint ją išgelbėti, reikia stengtis jai suduoti į dešinę ausį. Karalaitis taip padarė ir jie abu grįžo į naujus rūmus, kuriuose ta mergina buvo užkeikta. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 402, Varlė (pelė) nuotaka, [109; 7] Atgal |