Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6897 PAVADINIMAS: BsTB 3 149-74 Pasaka AT 675 – Kaip viens kvailys tapo karaliaus žentu PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Tėvas kitąsyk turėjo tris sūnus, du išmintingu, o vieną kvailą. Tas kvailasis buvo didelis tinginys, gulėdavo pelenuose. Kartą išvažiavo tėvas su dviem sūnumis malkų, o motina liepia tinginiui parnešti iš upės vandens. Nuėjęs prie upės mato lydeką, trokštančią ant kranto. Ji prašo tinginio įmesti atgal į vandenį, už tai pildysis visi tinginio norai. Tinginys paspyrė koja lydeką, nes tingėjo imti rankomis. Tuomet pasakė garsiai, kad kibirai patys pasisemtų vandens. Taip ir atsitiko. Paskui jie patys parėjo namo, nereikėjo nešti. Sumąstė ir jis važiuoti į girią. Tuomet įsakė rogėms jį vežti, nors buvo vasara. Bevažiuojantį pamatė karaliaus dukra ir labai juokėsi. Tuomet tinginys pasakė, kad ji turėtų vaiką, kurio tėvas jis pats būtų. Ir gimė karaliaus dukrai sūnus. Kai jam suėjo penkeri, klausia, kas yra jo tėvas, bet niekas nežino. Tuomet vaikas sako, kad reikia ištaisyti kelią raudona gelumbe ir sukviesti visus vyrus – kas josiąs per gelumbę, tas ir esąs tėvas. Niekas nedrįso joti per gelumbę, tik tinginys jojo. Tuomet karalius paskelbė jį žentu ir ištekino dukterį. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 675, Tinginys, [52; 6] Atgal |