Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6898 PAVADINIMAS: BsTB 3 151-75 Pasaka AT 530 – Apė durnių, kurs pasiliko karaliaus žentu PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Ūkininkas turėjo tris sūnus. Du buvo protingi, o trečias kvailas. Davė tėvas kiekvienam po arklidę, dviem po gerą arklį, o trečiam – utelių suėstą kumelę. Ūkininkas buvo pasėjęs avižų, bet kažkas jas vis ėsdavo. Ėjo protingieji naktį saugoti. Atlėkė trys žirgai, kurio vieno kaktoj žvaigždė, antro – mėnuo, trečio – saulė ir ėda avižas. Gaudė broliai, bet nesugavo. Kitą naktį prašo leisti eiti saugoti kvailys. Tas nuėjęs pagavo žirgą su žvaigžde kaktoj ir parsivedė į savo arklidę. Kitą naktį eina gudrieji, atbėgo tik du žirgai, bet nepagavo. Paskui vėl prašėsi eiti kvailys, pagavo antrą žirgą, o dar vėliau ir trečią. Netrukus karalius pastatė stiklinį kalną, ant jo pasodino dukterį ir pažadėjo atiduoti ją tam, kas užlips ant kalno, pabučiuos ją ir gaus žiedą. Gudrieji broliai išsiruošė joti, prašėsi ir trečiasis, bet jam neleido. Tuomet jis nuėjo į arklidę, o žirgas su žvaigžde kaktoj liepė jam pažiūrėti į ausį. Ten buvo gražūs drabužiai. Brolis apsirengė ir išjojo – jam pavyko užjoti iki trečdalio kalno. Kitą kartą žirgu, kurio kaktoj mėnulis, užjojo iki pusės kalno, o su trečiuoju užjojo į kalno viršūnę. Ten karaliaus duktė jam nepastebint ant kaktos paliko ženklą. Kvailys grįžo ir toliau sau gyveno, o karalius nežino, kas jo žentas. Karalius sukvietė visus vyrus ir ieškojo ženklo, bet nerado. Kai trečią kartą sukvietė visus kvailus, luošus, kuprotus, turėjo eiti ir trečiasis brolis. Atgabenus pas karalių visi pamatė ženklą ir liko jis karaliaus žentu. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 530, Karalaitė ant stiklo kalno, [245; 85] Atgal |