Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6902 PAVADINIMAS: BsTB 3 155-76 Pasaka AT 566 – Apė žydų karalių ir kaip viens bernas karaliaus dukterį vedė PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Žydai sugalvojo, kad jų karalius bus rabinas, kuris suvalgys vištą, dedančią du kiaušinius per dieną. Išėjo ieškoti tokios vištos. Vienas žydas rado, nupirko ir parnešė kepti. Žydams išėjus poteriauti, bernas paėmė vištą ir išsinešė laukan valgyti, bet ji ėmė ir prilipo prie šlaunies. Bijodamas žydo, išėjo iš tų namų. Apsinakvojo pas vieną ūkininką. Jam atsikėlus tarnaitė rado pinigų. Bernas paskui suprato, kad jie atsiranda dėl tos vištos. Tuomet ėjo toliau ir pas vieną karalių apsistojo už tarną. Karalius turėjo tris dukteris, o vyriausioji labai mėgo kortuoti. Dažnai kortuodavo su tuo bernu, bet tas vis laimėdavo. Toji klausinėjo, dėl ko jam vis sekasi, ir tas prisipažino, kad jo laimė – ta prikibusi višta. Bernui užmigus ji nupjovė vištą ir jam nebesisekė kortuoti. Išėjęs sode vaikščiojo ir verkė. Tuomet priėjęs senukas davė jam pinigų krepšelį su dviem auksinais ir bernui vėl pradėjo sektis. Vyresnioji duktė vėl iškvotė berną ir pavogė jo krepšelį. Tuomet jis išėjo į girią. Ten rado gražių obuolių, kurių suvalgius išdygo ragai. Paėjęs toliau rado šaltinį ir ištroškęs atsigėrė, tuomet prapuolė ir ragai. Jis pasiėmė tris obuolius ir pardavė trims karaliaus dukterims, kurios jo nepažino. Joms išdygo ragai ir niekas negalėjo jų išgydyti. Paskui tas bernas apsiėmė išgydyti ir davė gerti šaltinio vandens, tik prieš tai atsiėmė iš vyriausiosios pavogtus daiktus. Galiausiai bernas tapo karaliaus žentu – gavo į žmonas jauniausiąją dukterį. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 566, Ragai (fortŪnatas), [96; 60] Atgal |