Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6912 PAVADINIMAS: BsTB 3 158-77 Pasaka AT 559 – Kaip vienas posūnis karaliaus dukterį vedė PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Pamotė turėjo posūnį, kurio labai nekentė. Kartą jam liepė nueiti į miestą ir nupirkti nei šio, nei to. Nuėjęs visų klausinėjo, bet negavo. Grįždamas sutiko ubagą, kuris pardavė utėlę, blusą ir šūdvabalį. Kai pamotė pamatė, išvijo posūnį su visu pirkiniu. Atėjo jis prie karaliaus dvaro. Tas karalius pastatė dukterį ant upės kranto, o tas, kas pro šalį plaukdamas prajuokins ją, taps karaliaus žentu. Daug visokių plaukė, bet vis neprajuokino. Kai plaukė tas išvytasis vaikinas, jo šūdvabalis žaidė, o blusa su utėle šoko. Karalaitė pradėjo labai juoktis. Jau turi tas vaikinas tapti žentu, o karalaitė nori tekėti už generolo. Tuomet liepė kartu miegot naktį ir kurio pusėn ryte ras karalaitę atsisukusią, tas ir bus žentas. Atsigulus karalaitė atsisuko į generolo pusę, o vaikinas liepė šūdvabaliui įlįsti generolui į užpakalį. Generolas pradėjo gadinti orą, tai karalaitė turėjo nuo jo nusisukti. Ryte jau liepia tekėti už vaikino, bet ji prašo dar vieną naktį pabandyti. Naktį vėl šūdvabalis įlindo. Ryte rado karalaitę atsisukusią į vaikiną ir tuoj juos sutuokė. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 559, Juodvabalis, [20; 5] Atgal |