Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6925 PAVADINIMAS: BsTB 3 162-80 Pasaka AT 950 – Kaip viens vagis pasiliko karaliaus žentu PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo du broliai vagys. Sutarė keliauti į didelį miestą. Ten sugalvojo, kad reikia apvogti iždą. Tas iždas stovėjo netoli upės. Jiedu pasamdė žmones, kad iškastų skylę prie iždo. Tuomet naktį pavogė daug pinigų. Karalius ryte sužinojęs vaikščiojo ir stebėjosi, kaip galėjo dingti pinigai. Jo duktė buvo labai išmintinga, suprato, kad vagys ateis dar kartą, tad liepė prie skylės pritaisyti smalos statinę. Vienas iš vagių buvo vedęs. Atėjęs pas nevedusį siūlo vėl eiti vogti, bet anas nesutiko. Nuėjęs pirmasis brolis vogti ėmė ir įkrito smalon. Nesulaukęs kitas ėjo ieškoti ir atrado įklimpusį smaloj. Tuomet brolis, kad tas įstrigęs neišduotų, nukirto jam galvą ir padėjo į smalą. Ryte, atradus negyvėlį ižde, karalaitė liepė numirėlį gražiai nuplauti ir pakabinti kartuvėse, kad sužinotų, kas jo ateis iš giminių apverkti. Numirėlio pati labai norėjo eiti apverkti, bet tas kitas vagis vis neleido, paskui sugalvojo, kad ji turinti neštis brangių gėrimų, atseit netyčia užkliūti už akmens ir verkti tų sudužusių butelių, o iš tikro galės taip apraudoti vyrą. Toji taip ir padarė. Karalius, galvodamas, kad ji tarnaitė, net sumokėjo jai už sudaužytus gėrimus. Paskui toji žmona vis nerado namuose vietos, kad kūnas nepalaidotas kabo. Tuomet vagis užmigdė visus sargybinius, pasiėmė kūną ir palaidojo. Karalaitė vis nerimo, norėjo pagauti antrąjį vagį. Kartą sukvietė visus vyrus, papūtė kvapą ir tuomet vagiui išpjovė pade skylutę, kad galėtų paskui jį atpažinti. Bet vagis buvo užsikimšęs nosį, tad nemiegojo, ir, kai karalaitė išėjo, išpjovė visiems skyles paduose. Paskui karalaitė dar bandė pergudrauti vagį, bet tas vėl išsisuko. Tuomet karalius pasakė, kad jei vagis prisipažins, taps jo žentu. Tas prisipažino ir tapo karaliaus žentu. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 950, Banko vagis, [44; 24] Atgal |