Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6926 PAVADINIMAS: BsTB 3 167-81 Pasaka AT 737A* – Apė karalių ir muzikantą PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Karalius turėjo vieną dukterį. Atėjo laikas jai tekėti, bet karalius nenorėjo dukters išleisti. Jis rūsyje uždarė liūtą ir visiems, kurie norėjo su jo dukra tuoktis, liepdavo ten pernakvoti. Apie tai išgirdo vienas muzikantas. Jis pas kalvį nusikaldino kilpą ir porą varžtų. Atėjo į karaliaus dvarą ir pradėjo labai gražiai groti. Jį išgirdo karaliaus duktė ir klausė tėvo, ar negalėtų muzikantas tapti jos vyru. Karalius pasikvietė muzikantą į rūmus ir pasiūlė jam tapti žentu, tik tas turėsiąs pernakvoti rūsyje. Muzikantas sutiko. Vakare įleido jį į rūsį pas liūtą. Muzikantas, įleistas į rūsį, pradėjo groti. Liūtas paklausęs prašo muzikanto, kad leistų ir jam pagroti. Muzikantas atsakė, kad liūto pirštai per stori ir pasiūlė juos paploninti – įkišo leteną į kilpą ir prisuko varžtais prie sienos. Tada tol mušė liūtą, kol tas nebenorėjo nei groti, nei draskytis. Ryte karalius, pamatęs, kad muzikantas gyvas, išleido už jo savo dukterį. Po vestuvių karalius išvarė dukterį su žentu. Duktė pasiėmė kelis karaliaus marškinius. Atkeliavę į vieną miestą apsistojo karčemoj, kur dvi dienas gėrė ir valgė. Antrą dieną šeimininkas pasiskundė, kad jie nesumoka. Karaliaus duktė, nors ir turėjo pinigų, pasiūlė atiduoti karaliaus marškinius. Šeimininkas netikėjo, kad jie gali turėti karaliaus marškinius, ir susilažino iš viso savo turto. Karaliaus duktė su muzikantu laimėjo lažybas ir jiems atiteko visas turtas. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 737 A*, Kodėl aš nieko neturiu, [20; 9] Atgal |