Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6927 PAVADINIMAS: BsTB 3 173-83 Pasaka AT 1640 – Kaip vienas daržinykas karalium pastojo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kartą daržininkas arė ir atsigulė pailsėti. Ant arkliašūdžio pamatęs daug musių, trenkė per jas delnu ir daugybę jų užmušė. Suskaičiavo, kad užmušė 700 musių ir septynias dideles. Pagalvojo, kam jam dirbti darže, jei vienu kartu gali 700 užmušti. Tada paliko žmoną ir vaikus, ant kaktos užsirašė, kad vienu kartu užmuša 700 kareivių ir septynis vyresniuosius ir sėdęs ant kumelaitės išjojo. Prijojęs stulpą ant jo užrašė, kad pro čia praėjo galiūnas, kuris vienu kartu kerta 700 kareivių ir septynis vyresniuosius. Pro tą stulpą jojo du galiūnai karalaičiai. Perskaitę užrašą prisivijo daržininką ir jojo kartu su juo. Atjojo į vieno karaliaus dvarą, ten pasistatė būdą ir guli lauke. Karaliaus atsiųstam tarnui pasakė, kad nori kovoti. Karalius prieš juos pasiuntė šimtą kareivių. Daržininkui paliepus vienas karaliūnų nugalėjo juos visus. Kitą dieną kitas karaliūnas nugalėjo jau du šimtus kareivių. Trečią dieną jau pats daržininkas eina kovoti su karaliaus atsiųstu stipruoliu milžinu. Kad ne taip baisu būtų, užsirišo akis, bet pasiliko plyšelį, kad matytų. Tas milžinas taip pat užsirišo akis, bet taip, kad nieko nematė. Daržininkas jam iš rankų ištraukė kardą ir nukirto galvą. Tada atėmė iš karaliaus pusę žemės ir liko karalium. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1640, Drąsus siuvėjas, [93; 40] Atgal |