Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6985 PAVADINIMAS: BsTB 3 169-82 Pasaka AT 935 – Apė vieną girtuoklį, kursai karalium tapo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Ponas turėjo vienturtį sūnų. Jis paaugęs išdyko, iš tėvo vogė pinigus. Tėvas nebežinojo, ką su juo daryti, davė jam kelis tūkstančius ir išvarė. Ėjo sūnus per miestus ir leido visur pinigus. Paskui persikėlė per marias ir tenai jį paėmė į kariuomenę. Beeinantį sargybą karaliaus dvare, jį nusižiūrėjo karaliaus duktė. Ji paprašė karaliaus, kad pakeltų vyresniuoju. Karalius taip ir padarė. Tada karalaitei gražuolis ėmė dar labiau patikti. Karalius pakėlė jį iki kapitono, o vėliau ir iki generolo. Paskui jis tapo ir karaliaus žentu, o, tam mirus, liko karaliauti. Kartą jis sugalvojo aplankyti savo tėvus. Žmona nenorėjo jo leisti, bet karalius pasiėmė pinigų ir išjojo, pažadėjęs iš kiekvienos nakvynės vietos siųsti po laišką. Keliaudamas karalius nusiuntė porą laiškų, kol prijojo girioje gražų dvarą, kuriame apsistojo. Vidurnaktį atėję žmogžudžiai išžudė kariauną, o patį karalių nusprendė pasmeigti ant geležinės tvoros smaigų. Išnešę nuogą karalių metė ant tvoros, bet pakilo vėjas ir karalius nukrito už tvoros. Girioje gyvenę du atsiskyrėliai davė karaliui marškinius ir suplyšusią rudinę. Kitą rytą karalius grįžo pas tėvus, kurie pamatę jį pagalvojo, kad tas pragėrė visus pinigus. Tėvas nenorėjo sūnaus priimti, bet motinai pagailo, todėl pasiuntė jį avių ganyti. Tėvai netikėjo sūnaus pasakojimais, kad jis esą karalius. O karalienė, nesulaukusi vyro, išvažiavo jo ieškoti. Iš pradžių važiavo pagal laiškus, o kai prijojo dvarą girioje, nujautė kažką negero ir liepė savo kariuomenei naktį nemiegoti. Todėl kai užpuolė žudikai, kariuomenė buvo pasiruošusi ir juos išžudė. Karalienė rado savo vyro drabužius, pagalvojo, kad jos vyras jau nužudytas, bet nusprendė aplankyti jo tėvus. Ten karalienė sutiko piemenį, ganantį avis ir atpažino, kad tai jos vyras. Paskui, nupraustą ir karališkai aprengtą atpažino ir kariuomenė. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 935, Išlaidus sūnus, [29; 23] Atgal |