Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=6986 PAVADINIMAS: BsTB 3 174-84 Pasaka AT 511 – Kaip karaliūnas vedė pavargėlę mergaitę PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Mirė vieno gaspadoriaus žmona, paliko jam dukterį. Vedė jis kitą, kuri irgi turėjo dukterį. Naujoji žmona labai mylėjo savo dukrą, o podukros nekentė ir norėjo ja atsikratyti. Išvarė ją ganyti, davusi pakulų maišą ir liepusi jas suverpti. Mergaitė išginė ir verkia, nežino, kaip suverpti. Karvė liepė jai sušerti kuodelius, o iš gerklės traukti jau suverptas sruogas. Iki vakaro suverpė visas pakulas. Kitą dieną pamotė duoda sruogas ir liepia išausti iš jų audeklą. Karvė tas sruogas pavertė audeklu. Trečią dieną pamotė liepia išbaltinti tą audeklą. Karvė išbaltino drobę iki sniego baltumo. Pamotė nusprendžia karvę papjauti. Karvė liepė mergaitei, kai darinės žarnas, kad paimtų iš skrandžio du grūdus – vieną užkastų vienoj vartų pusėj, o kitą kitoj. Mergaitė taip ir padarė. Per naktį vienoj pusėj išaugo obelis su aukso obuoliais, o kitoj pusėj atsirado vyno šulinys. Kartą važiavo pro šalį karaliūnas, užkvipo jam ir užėjo pas šeimininką obuolių ir vyno. Pamotė pasiuntė savo dukterį, bet vos ji priėjo, obelis pakėlė aukštyn šakas, o vynas taip nuseko, kad niekaip negalėjo pasiekti. Karaliūnas pasiuntė vežėją paieškoti kito žmogaus, kas galėtų nuskinti ir pasemti, ir tas rado po statine pavožtą mergą. Kai tik podukra atėjo, vynas per kraštus ėmė bėgti, o obelis nuleido šakas žemyn. Karaliūnas podukrą išsivežė su savimi ir vedė. O obelis su šuliniu parkeliavo kartu ir atsistojo vienoj durų pusėj ir kitoj. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 511, Vienaakė, dviakė, triakė, [138; 76] Atgal |