KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 3 191-89 Pasaka AT 921A + 922B – Apė vieną karalių ir grabių kasiką

Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose. Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Kartą karalius apsirengė medžiotoju. Jodamas per girią pamatė žmogų, kuris kasė griovius. Pasisveikinęs karalius paklausė, kiek žmogus uždirba ir kur deda pinigus. Žmogus atsakė, kad dalį pinigų meta į vandenį, antrą dalį sumoka už skolas, trečią dalį paskolina, o iš ketvirtos pats maitinasi su šešiais vaikais. Karalius pradėjo galvoti, kodėl žmogus taip sunkiai dirbdamas dalį pinigų į vandenį išmeta ir kam skolą moka, jei pats skolinasi. Niekaip nesugalvodamas pasakė, kad jei žmogus atsakys jam tą mįslę, gaus tris šimtus dolerių. Gavęs pinigus grioviakasys atsakė, kad už vieną dalį perka druskos, už antrą maitina savo senus tėvus, o už trečią augina savo vaikus, jiems skolina, nes kai bus senas, atsiims skolą. Karalius paprašė, kad kol žmogus jo nepamatys šimtą kartų, niekam nesakytų tos mįslės. Grįžęs namo karalius paskelbė, kad kas įmins mįslę, tam pastatys didžiulį dvarą. Bet nė vienas nesugebėjo įminti. Pas grioviakasį atėjęs jo ponas pasiskundė, kad karalius uždavė tokią mįslę, kad niekas įminti negali. Grioviakasys pasisakė ponui, kad čia jis davė mįslę karaliui ir, gavęs iš pono šešis šimtus dolerių, pasakė jam atsakymą. Nuvažiavęs pas karalių ponas įminė mįslę ir laimėjo lažybas. Karalius liepė grioviakasiui atvykti į rūmus, kur ruošėsi jam nukirsti galvą, kam tas tik kartą karalių matęs išdavė mįslę. Atvykęs grioviakasys išpylė visus savo devynis šimtus dolerių ir pasakė karaliui, kad matė jį jau devynis šimtus kartų, nes ant kiekvieno pinigo karaliaus galva pavaizduota. Karalius pamatė, kad grioviakasys teisus ir apdovanojo jį.