KNYGADVARIS

Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose. Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Senovėje buvo labai sunku atlikti baudžiavą, tai vienas ūkininkas iškepė žąsį ir nunešė ponui, tikėdamasis pasilengvinti baudžiavą. Ponas turėjo du sūnus, dvi dukteris ir žmoną, tad liepė ūkininkui padalinti vieną žąsį šešiems žmonėms. Ūkininkas atpjovė žąsies galvą ponui, kaip dvaro galvai, sparnus davė pono dukroms, nes greit turės lėkti iš dvaro, sūnums davė po kojelę, nes turės eiti tėvo pėdom, o patį smaigaliuką davė poniai. Pačiam liko visa žąsis, o ponas už tokį gerą padalijimą apdovanojo. Išgirdęs apie tai kaimynas iškepė penkias žąsis ir atnešė ponams, o tas vėl liepė padalinti šešiems. Kaimynas niekaip nesugalvojo, kaip čia padalinti, tai pakvietė tą ūkininką, kad padalintų. O tas davė pono dukterims vieną, sako, dabar jūs trys. Kitą davė sūnums, sako, jūsų irgi dabar trys. Dar vieną davė ponams, kad ir tie trys būtų. O dvi pasiliko sau, sakydamas, kad jie dabar irgi trys yra. Patiko ponui toks dalinimas, vėl apdovanojo ūkininką, o tam, kuris atnešė žąsis, šešiolika kartų į pasturgalį įkrėtė, nes dalinti nemokėjo.