Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7048 PAVADINIMAS: BsTB 2 119-52 Pasaka AT 451 – Apie dvyliką brolių, juodvarniais laksčiusių PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vieno pono numirė pati ir paliko dvyliką sūnų ir vieną mažą dukterį. Tėvas pamilo raganą, o ta sutiko tekėti, tik jeigu jis sūnus sudengintų ir jų pelenus jai atsiųstų. Tėvas sudegino šunis ir vedė raganą. Po vestuvių ji brolius pavertė juodvarniais ir tie išskrido. Kai seseriai suėjo dvylika metų, ji sužinojo apie brolius ir, pasiuvusi dvyliką marškinių, dvyliką kelnių, dvyliką paklodžių ir užvalksčiusi dvyliką priegalvių, išėjo jų ieškoti. Eidama per girią, sutiko debesis valdantį atsiskyrėlį, bet debesys jos brolių pasakė nematę. Eidama toliau, nuėjo pas to atsiskyrėlio brolį, kuris valdė vėjus, bet ir vėjai pasakė juodvarniais lakstančių brolių nematę. Tada sesuo nuėjo pas trečiąjį, paukščius valdantį atsiskyrėlį. Raišas erelis pasakė žinantis, kur gyvena jos broliai ir padėjo pas juos patekti. Sesuo broliams paklojo lovas, kiekvienam padėjo drabužius, pavalgė ir atsigulė po jauniausio brolio lova. Kai broliai ją rado, pasakė, kad po metų jie vėl žmonėmis būtų tapę, bet dėl sesers dar dvyliką metų juodvarniais turėsiantys lakstyti, o ji visus tuos metus negalėsianti kalbėti. Vyriausiasis brolis seserį paliko eglėje, bet ją ten surado medžiojantis karalaitis ir vedė. Seseriai vienas po kito gimė sūnūs, bet vyro vis nebūdavo namie ir juos priimdavo pamotė ragana. Ragana vaikus vis išmesdavusi, o jų vietoje parodydavusi kačiuką arba šuniuką. Du kartus karalaitis liepė žmonai nieko nedaryti, o trečią kartą leido sudeginti. Laužą užgesino lietus, o kai jį vėl ėmė kurti, atskrido juodvarniais paversti broliai. Jie atidavė sesers vaikus ir liepė ant laužo sudeginti pamotę raganą. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 451, Brolių ieškanti sesuo, [122; 11] Atgal |