Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7061 PAVADINIMAS: BsTB 2 129-54 Pasaka AT 930 – Apie vieną neturtingų tėvų vaiką, kurs paveldėjo labai didelius turtus PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kartą vienam šykščiam pirkliui važiuojant su pinigais ėmė temti. Jis sustojo vieno ūkininko kieme ir atsigulė savo vežime. Tą naktį namų šeimininkams gimė vaikelis. Pirklys, vežime gulėdamas, išgirdo laimes kalbantis. Viena paklausė, ar jau gimė, o kai išgirdo, kad dar negimė, pasakė, kad vaikelis būtų buvęs vyskupu. Po valandėlės viena vėl paklausė, ar jau gimė, o kai išgirdo, kad dar negimė, pasakė, kad būtų buvęs vagimi. Trečią kartą paklausus, kūdikis jau buvo gimęs ir laimė pasakė, kad jis visą to pirklio turtą valdysiąs. Pirklys viską girdėjo ir panoro tuo vaiku atsikratyti. Kitą rytą vaiko tėvams pasakė norintis pats jų vaiką užauginti, nes turintis tik vieną dukterį. Neturtingi tėvai vaiką pardavė, o pirklys jį paliko išpuvusiame gluosnyje. Kūdikį suradęs kunigas pažinojo pirklį ir vaiką vėl jam atidavė. Tada pirklys vaiką įdėjo į statinę ir paleido ant vandens, bet jį surado ir užaugino pirklio globojamos vienuolės. Kai vaikinui suėjo penkiolika metų, ponas jį pamatė ir sužinojo, kad tai tas pats vaikas. Jis išsiuntė jaunuolį pas žmoną su raštu, kad ji vaikiną nužudytų, bet pakeliui sutiktas senelis pakeitė raštelio žodžius ir žmona jį apvesdino su dukterimi. Kai pirklys grįžo, pats sumanė žentu atsikratyti. Jis, davęs vyrams gerti, liepė iškasti tarp vartų duobę ir joje užkasti tą, kuris pirmas į ją įkrisiąs. Bažnyčion išsiruošęs žentas pamatė girtus vyrus ir išėjo pro kitus vartus, o į duobę įkrito jos pasižiūrėti atėjęs pirklys – žentas paveldėjo visus pirklio turtus. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 930, Pakeistas laiškas, [124; 35] Atgal |