Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7142 PAVADINIMAS: BsTB 4 128-51 Sakmė BlLPK 3355 – Apė vieną poną, jo tarną ir velnią PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo toks dvarininkas, kuris mėgo puoštis, bet tik už dyką, nes labai godus buvo. Kartą davė trečioką tarnui ir liepė jam nupirkti visko, ko reikia naujiems drabužiams pasiūti. Ėjo tarnas verkdamas ir sutiko ponaitį. Šis patarė jam nupirkti tik siūlo, gelumbės ir kreidos, o drabužius nupiešti ant grindų. Tarnas taip ir padarė, o po to pakvietė šeimininką drabužių pasimatuoti. Tada ponas gudruoliui liepė gyvą velnią nupiešti. Gavęs popieriaus, kreidos ir žiūrėdamas į tikrą velnią, iš po krosnies lendantį, tarnas nupiešė jo paveikslą. Ponas surengė pokylį ir girtas būdamas norėjo velnio paveikslą pamatyti. Bet vos tik jį pamatė, numirė ir velnias jo dvasią į pragarą nusinešė. O tarnas vedė ir liko ponu tame dvare. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS TIPOLOGIJA: BlLPK 3355 Atgal |