Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7150 PAVADINIMAS: BsTB 4 141-59 Pasaka AT 1199A – Apė vieną žmogų ir velnią, kursai lino mūką kentėjo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas labai neturtingas žmogus sutiko velnią, žmogumi pasivertusį. Velnias pasiūlė jam maišą pinigų, jeigu jis sutinkąs pasirašyti, kad po dvidešimties metų jo būsiąs. Žmogus, kadangi rašyti nemokėjo, susitarimą patvirtino savo krauju. Po to žmogus puikiai gyveno, linksminosi, bet paskutiniais metais jį apėmė baimė. Vienas išmintingas žmogus patarė pasakyti velniui, kad galės pasiimti jo sielą, jeigu iškęs lino kančią. Kai žmogus taip pasakė, velnias pasivertė sėkla. Žmogus sėklą pasėjo, o po kelių mėnesių atėjo su akėčiomis ir pradėjo su jomis tą velnią draskyti. Kai linas užaugo – nurovė, kūlė, laikė paklotus trejus metus. Tada nunešė į pirtį ir ant krosnies pradėjo deginti. Štai tada velnias neiškentė ir pabėgo, numesdamas žmogaus pasirašytą raštą. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | PASAKOS APIE KVAILĄ VELNIĄ TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1199 A, Lino kančios, [54; 71] Atgal |