KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 183-94 Pasaka AT 327G + 1653B – Apė du broliu išmintingu ir vieną kvailį

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Buvo kartą du protingi broliai ir vienas kvailas. Sugalvojo jie keliauti į pasaulį. Priėjo sodą, kuriame labai gražūs obuoliai augo, ir ėmė obuolius krėsti. Išgirdę tai raganos (nes tai buvo jų sodas) pagavo juos visus tris ir uždarė į klėtį, kur laikė ir riešutais maitino, kad nusipenėtų. Kai susiruošė juos kepti, liepė kiekvienam iškišti pirštą pro rakto skylutę. Protingieji iškišo po pagaliuką ir raganos nutarė, kad jie dar nepakankamai nupenėti, o kvailys iškišo pirštą, tad nutarė jį kepti. Liepė sėsti jam ant ližės, bet jis paprašė parodyti, kaip tai padaryti. Vos tik ragana atsisėdo, jis įstūmė ją į krosnį ir iškepė. Kitas dvi dienas viskas taip pat pasikartojo – kvailys vėl apgavo raganas ir jas iškepė. Tada kvailys pasiėmė klėties duris ir visi trys išėjo. Nakvoti jiems teko miške, tad, kad žvėrys nesuėstų, įlipo į eglę, o kvailys dar ir tas duris įsikėlė. Naktį po ta egle įsitaisė žmogžudžių gauja pinigų skaičiuoti. Kaip tik tuo metu kvailys, durų neišlaikydamas, paleido jas. Žmogžudžiai išsigando, kad dangus griūva, ir ėmė bėgti. Kvailys nulipo žemyn, čiupo jų šautuvus ir visus nušovė. O tada pasiėmė jų pinigus, grįžo namo ir turtingai gyveno.