KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 188-96 Pasaka AT 511 + (409) – Apė Aleną ir jos močeką raganą

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Vienas žmogus su žmona turėjo karvę ir mergaitę. Kai žmona mirė, jis vedė kitą moterį, kuri buvo ragana. Ji taip pat turėjo dukterį, o podukros nekentė. Kartą liepė mergaitei iš spalių suverpti šilko siūlus. Karvė mergaitei liepė kišti spalius jai į ausį, o iš kitos ausies traukti ir vynioti šilko siūlus. Visa tai matė raganos dukra ir papasakojo motinai. Todėl ragana liepė papjauti karvę. Karvė liepė mergaitei, kai jos žarnas darinės, rastus du grūdus pasėti abipus vartų. Alena taip ir padarė. Per naktį iš vieno grūdo išaugo aukso obelis, o iš kito – vyno šulinys. Ir tik Alena galėjo skinti šiuos obuolius ir semti vyną. Kartą atvyko karalaitis ir paprašė, kad paskintų jam obuolių ir pasemtų vyno. Ragana pasiuntė savo dukterį, bet ji negalėjo nieko padaryti. Tada pakvietė Aleną. Jai atėjus, šakos pačios nusileido, o vynas pakilo viršun. Karalius parsivežė mergaitę į savo dvarą ir ją vedė, o obelis ir šulinys atsekė jai iš paskos. Kai po metų susilaukė sūnaus, surengė puotą ir pakvietė Alenos tėvus. Ragana išviliojo podukrą į sodą, pakilo viesulas ir išnešė ją į pelkes, kur velniai ją kankino. Savo dukterį ragana pavertė Alena, tačiau kūdikis reikalavo savo tikrosios motinos pieno, todėl tarnaitė kasdien nešdavo jį į tą pelkę. Alena, pasivertusi lydeka, atplaukdavo ir pamaitindavo savo sūnelį. Tarnaitė apie tai papasakojo karaliui. Jis pasikvietė kunigą ir kartu nuėję į pelkę, ėmė šventintu vandeniu lydeką šlakstyti ir ji vėl atvirto į moterį.