KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 197-99 Pasaka AT 510A – Kaip raganos podukra už pono ištekėjo

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Mirus žmonai, ponas vedė kitą moterį, kuri buvo ragana ir podukros nekentė. Pasiuvo jai kailinukus ir vertė kiaules šerti, šluoti. Kartą ragana ją išsiuntė uogų rinkti. Girioje po akmeniu ji rado skylę. Įlindusi pakliuvo į kitą pasaulį ir rado ten dvarą, o tam dvare vežimą su arkliais ir drabužių: vieni švietė kaip žvaigždė, kiti – kaip saulė, o treti – kaip mėnulis. Toliau buvo kitas dvaras ir našlaitė pradėjo jame tarnauti. Kai ponas ruošėsi į bažnyčią, ji atnešė jam rankšluostį, bet jis mergaitę nuvijo. Tada ji apsirengė žvaigždės drabužiais ir nuvažiavo į bažnyčią. Kitą savaitę važiuojant į bažnyčią, mergaitė ponaičiui atnešė knygas, bet jis pasipiktinęs tik davė tomis knygomis jai per veidą. Tada ji apsirengė mėnulio drabužiais ir taip pat ten nuvažiavo. O grįžusi vėl apsivilko savo kailinukus ir dirbo virtuvėje. Trečią savaitę ponaitis vėl susiruošė į bažnyčią, tikėdamasis gražiąją mergaitę pamatyti. Ant bažnyčios slenksčio jis papylė smalos. Mergina, pasipuošusi saulės drabužiais, eidama įmynė į tą smalą ir paliko ten savo batelį. Po to užleido miglą ir niekas nebematė, kur ji dingo. Vėliau ponas pradėjo ieškoti merginos, kuriai tas batelis tinka. Kai uždėjo jį mergaitei su kailinukais, nebegalėjo nuimti ir visi pamatė, kad tai jos batelis. Ponas ją vedė, dvaras iškilo į viršų ir jie ten laimingai gyveno.