KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 204-103 Pasaka AT 451 – Apė dvyliką karaliūnų, jų seserį ir močeką raganą

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Karalius turėjo dvylika sūnų ir vieną dukterį. Kai jo žmona numirė, jis norėjo vesti kitą moterį, kuri buvo ragana. Bet ji liepė jam sudeginti savo vaikkus, jei nori, kad ji už jo tekėtų. Karalius sudegino dvylika šunų, sūnus uždarė rūsyje ir vedė raganą. Vėliau ragana berniukus pavertė juodvarniais ir jie išskrido. Kai sesuo užaugo, pasiuvo broliams po marškinius, kelnes ir išėjo jų ieškoti. Nei vėjai, nei debesys, nei paukščiai nieko nežinojo apie jos brolius. Ir tik vienas erelis parodė mergaitei, kur juos rasti. Jis nuvedė ją prie kalno, kurio viduje gyveno juodvarniai. Parlėkę broliai pasakė jai, jei ji nebūtų atėjusi, jie būtų grįžę po trijų dienų, o dabar dar dvylika metų turės juodvarniais būti. Ir galės grįžti tik tuo atveju, jeigu sesuo visus tuos metus su jokiu žmogumi nekalbės. Nusiminusi mergaitė įsilipo į eglę, bet ją ten rado karalaičio medžiotojai. Kadangi ji labai graži buvo, karalius ją vedė. Vėliau karalius išjojo į karą, o jaunoji karalienė susilaukė sūnaus. Apie tai sužinojo jos pamotė ragana ir pavogė kūdikį, o vietoj jo paguldė kačiuką. Kitą kartą karalius vėl išjojo, o karalienė pagimdė dar vieną sūnų, bet ragana vietoj jo pakišo žiurkiuką. Trečią kartą ragana vietoj kūdikio padėjo šuniuką. Dabar jau karalius neapsikentęs, kad jo žmona nešneka ir dar gyvulius gimdo, liepė ją sudeginti ant laužo. Kaip tik tuomet baigėsi dvylika metų, broliai juodvarniai atskrido, atnešė sesers vaikus ir patys virto žmonėmis. Kai karalius sužinojo visą tiesą, liepė raganą ant laužo sudeginti.