KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 245-123 Pasaka AT 465A + 761 – Apė vieną ūkinyko sūnų, kaip jis savo dalią atrado

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Ūkininkai turėjo sūnų ir dukterį. Dukra buvo turtinga, dalią turėjo, o sūnus – ne. Tėvams mirus, jis išėjo laimės ieškoti. Apsigyveno pas senuką, kuris buvo Dievas. Nuėjęs prie ežero pamatė tris paukštes, kurios atskridusios nusimetė plunksnas ir virto gražiomis merginomis. Vaikinui labiausiai patiko jauniausioji, tad senelis patarė jos plunksnas pavogti, o pačią merginą parsivesti į trobelę. Kai jie atėjo, senukas sudegino merginos plunksnas ir palaimino abu poroje gyventi. Vėliau moteris išsiuvinėjo šilku rankšluostį ir kilimą, kuriuos jos vyras brangiai pardavė ir tapo pusės miesto valdytoju. Nuvažiavę į tą miestą išsirinko gražiausią namą ir apsigyveno jame. Nepatenkintas namo šeimininkas paskundė juos karaliui. Karalius pasamdė jį prievaizdu ir davė neįveikiamas užduotis atlikti: ant kalno žuvies prigaudyti, per jūrą tiltą pastatyti. Žmona paukštė padėjo vyrui šiuos darbus atlikti. Tada karalius liepė jam nueiti į pragarą ir sužinoti, kaip karaliaus tėvams ten sekasi. Kai jis ir šią užduotį įvykdė, liepė nuo aukšto kalno du žiedus parnešti. Šįkart galėjo pagelbėti tik vyriausioji paukštės sesuo. Ji parnešė tuos žiedus ir liepė juos užmauti ant pirštų karaliui ir jo generolui. Kai tik vyras taip padarė, jo priešai sudegė ir jis su žmona galėjo ramiai ir turtingai gyventi.