KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 280-142 Pasaka AT 1640 + 1060 + 1115 + 1117 – Apė vieną kalvio sūnų ir milžiną

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Kartą kalvio sūnui bevalgant, ant stalo pritūpė daug musių. Jis kaip trenkė delnu per stalą, – ir užmušė trisdešimt musių. Tuo didžiuodamasis paliko tėvą ir iškeliavo į pasaulį. Beeidamas pavargo ir užmigo. Pro šalį važiavęs ponas pamatė ant jo kepurės užrašą, kad jis delnu trisdešimt galvų nukerta, ir paprašė jo dvare apsigyvenusį milžiną nugalėti. Milžinas pamatė jį su tokiu užrašu ant kepurės ir ėmė su juo varžytis, kuris iš jų stipresnis. Nutarė spausti akmenį: milžinas akmenį sumalė į miltus, o kalvio sūnus taip suspaudė sūrį, kad iš jo vanduo ėmė bėgti. Po to milžinas vaikiną pakvietė pas save į svečius. Vaikinas nugirdo, kad milžinas ruošiasi jį papjauti, todėl vietoj savęs lovoje paguldė negyvėlį, rastą rūsyje, o pats pasislėpė. Kitą naktį milžinas susiruošė jam galvą kirsti, bet vaikinas vėl vietoj savęs negyvėlį pakišo. Tada milžinas pakvietė vaikiną ant tilto pasivaikščioti. Vaikinas pasakė nežinąs, kaip ant tilto lipti. Milžinas tik užlipo, vaikinas prietaisą paspaudė ir tiltas užspaudė milžiną. Tada nuėjęs milžino žmoną užmušė. Už tai atsidėkodamas ponas išleido už kalvio sūnaus savo dukterį.