KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 287-146 Pasaka AT 300A – Apė Joną, Pliorimą, Širvoką ir smakus

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Turtingas ponas nupirko auksinę žuvelę ir iškeptą davė žmonai suvalgyti. Ji tik paragavo ir atidavė virėjai. Nuvalytus žvynus, išmestus lauk, palaižė kumelė. Tad neilgai trukus karalienė, virėja ir kumelė susilaukė sūnų. Karalienės sūnus buvo Jonas, virėjos – Pliorimas, o kumelės – Širvokas. Visi jie užaugo stiprūs, ypač Širvokas. Sulaukę dvidešimties, jie iškeliavo į pasaulį. Bekeliaudami sužinojo, kad vienas karalius ieško žento, kuris galėtų slibinus, gyvenančius pas jį po tiltu, nugalėti. Širvokas ėmėsi šio darbo, palikęs draugams dvi stiklines vandens ir pasakęs, kad, jeigu jose vanduo virs krauju, vadinasi, jam reikia pagalbos. Širvokui besigrumiant su slibinu, jie abu vienas kitą vis giliau į žemę kalė. Kai slibinas buvo žemėje iki galvų, Širvokas nukirto visas tris galvas. Kitą dieną taip nugalėjo šešiagalvį slibiną, trečią dieną – devyngalvį. Ketvirtą dieną kovojo su dvylikagalviu slbinu, bet negalėjo jo įveikti. Jonas su Pliorimu pamatę, kad vanduo stiklinėse virsta krauju, nuskubėjo draugui į pagalbą ir visi kartu įveikė paskutinį slibiną. Po to Širvokas vedė karaliaus dukterį, Jonas – kambarinę, o Pliorimas – virėją.