KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 289-147 Pasaka AT 300 + 303 – Apė tris brolius ir ką jiems reikėjo iškentėtie

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Ūkininkas turėjo tris sūnus. Užaugę jie pasiėmė po du kurtus ir iškeliavo į pasaulį. Vienas iš brolių atkeliavo į miestą, kuriame tą dieną slibinui turėjo būti atiduota vienturtė karaliaus dukra. Vaikinas nugalėjo devyngalvį slibiną ir išsipjovęs liežuvius nujojo sau. Vežėjas, radęs karalaitę gyvą, prigrasino jai sakyti, kad tai jis nugalėjo slibiną. Dėkingas karalius sutiko išleisti dukrą už apsišaukėlio vežėjo. Į vestuves atėjo ir tikrasis slibino nugalėtojas. Kai parodė slibino liežuvius, karalius suprato, kad tai jis yra karalaitės išgelbėtojas ir apvesdino jį su savo dukra. Kartą žentui nuėjus į pajūrį, atėjo slibino žmona ir pavertė jį bei jo kurtus akmenimis. Netrukus į tą miestą atkeliavo ir antrasis brolis su savo šunimis, bet ir jie buvo paversti akmenimis. Trečiasis brolis, sužinojęs, kur dingo jo broliai, nuėjo į pajūrį ir slibinienę perkirto pusiau. Iš jos iššoko dvi merginos, kurios paėmė slibino žmonos rykštę ir, ja sudavusios, atgaivino akmenimis paverstus vaikinus ir jų kurtus. Tada broliai vedė tas merginas, o karaliaus žentas grįžo pas savo žmoną.