KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 327-158 Pasaka AT 506 + 675 – Apė atsitikimus vieno karaliūno

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Karaliaus sūnus turėjo vesti kito karaliaus dukterį ir ketino pas ją vykti. Kartu su juo keliauti panoro vienas ministras. Plaukiant per jūrą jis išstūmė karalaitį iš laivo ir apsimetė juo, norėdamas vesti jo nuotaką. Bet karalaitė nesutiko už jo tekėti, nes jis neturėjo jos dovanoto žiedo. O tikrąjį karalaitį bangos nunešė į salą, kurioje gyveno tik viena paukštė. Jai giedant atsirasdavo maisto, tad karalaitis pragyveno ten trejus metus. Bet kartą iš karalystės, kurioje gyveno karalaičio nuotaka, į tą salą atplaukė laivas. Karalaitis apsimetė nesuprantantis jų kalbos, tad pakliuvo jų nelaisvėn. Uždarytas jis prisiminė savo paukštę ir jos paprašė išgražinti jo dabartinę buveinę. Ryte atsikėlęs pamatė, kad yra sidabru išpuoštuose kambariuose. Tai pamatęs karalius užsimanė rūmų. Karalaitis tai įvykdė. Tada karalius paprašė išgražinti rūmų vidų. Karalaitis paprašė paukštės išpuošti rūmus, o jam duoti karališkus drabužius. Atėjusi karalaitė pamatė gulintį karalaitį su jos dovanotu žiedu ant piršto. Jį pažinusi, pasakė apie tai tėvui, ir jis iškėlė vestuves. Po vestuvių karalaitis grįžo namo, nukirto galvą jį norėjusiam nužudyti ministrui ir valdė abi karalystes.